Feed on
Posts
Comments
«
»

Internet-žebravojimas

Geg 17th, 2012 by

Turbūt visi esame susidūrę su situacija: atvažiuoji prie prekybcentrio, lipi iš awto, prie tavęs bėga apsmuktkelnė žmogysta, pradeda sekti pasakas apie sunkų alkaną gyvenimą ir prašo sušelpti pinigėliais, bo valgyti labai norisi. Variantas: žmogysta pribėga prie tavęs, stumiančio prikrautą vežimėlį link awto, bet vėlgi prašo sušelpti. Aš tai tokiais atvejais dažniausiai pasiūlau nueiti kartu parduotuvėn, kur aš jam nupirksiu ką nors valgomo, bet dažniausiai po tokio pokalbio žmogystos retiruojasi. Šiaip, pasiūlus nuopirkti ką nors valgomo, ypač greit dingsta labai-labai alkani vaikai 😉 Visame šitame reikale mane labiausiai nervyja tai, kad tokios ypatos priima kaip savaime suprantamą dalyką tai, kad jeigu tu turi – tai privalai duoti. Tiesiog duoti ir tiek. Esu susidūręs su pora atvejų, kai pasisiūlo nuvežti vežimėlį – OK, tada pasponsoriuoju, nes žmogas bent tokiu būdu bando imituoti darbo judesį. Bet vien reikalaujantiems duoti – mano širdis kieta, eikit Kinijon.
Ajooo, kodėl apie tai rašau? Tiesiog vakarais pažaidžiu Parallel Kingdom, kur kaip ir visuose tokiuose žaidimuose, žudymo-prekiavimo būdu reikia kaupti pinigėlius, kad kasžką įsigyti-pasigerinti. Ten yra tokie mainų postai, kuriuose gali tiek pasiūlyti kažką pardavimui, tiek įsigyti kažkieno pasiūlytus daiktus. Aplink tuos postus būriuojasi kiti žaidėjai, tad paprastai pasmalsauju, kas tai, iš kur, kokio lygio, kiek pinigėlių turi etc. Prieš porą dienų apsiprekinau tokiam poste, o po kiek laiko gaunu žinutę iš kažkokio veikėjo su prašymu padėti pinigėliais, ir gan nemažai sumai. Kažkas pasižiūrėjo, kad turiu sukaupęs pirkimui aukso, tai nutarė, kad jeigu turi – privalai duoti. Nesvarbu, kad man užtruko vakarą-kitą sukaupti tą sumą – tiesiog dalinkis ir tiek, nes jam REIKIA, o pačiam užsidirbti reikia pastangų įdėti. Tobulas socialinio išlaikytinio runkelinis buduliškumas – DUOK! Gaila, kad pastebėjau tą žinutę tik kitą vakarą – nušokau prie to prekybos posto, bet siuntėjo nebebuvo. Šiaip esmi taikingas, nekariauju, bet būčiau supy*nęs tikrai 😉
Tai va, kaip dabar ypač populiarus visuomenės socialinio išlaikytinio mentalitetas transponuojamas į internetinę erdvę.

Posted in mintys

23 Responses to “Internet-žebravojimas”

  1. pričkus parašė:
    2012/05/17 09:03

    Bet Tamsta ir skriaga net ir virtualioje erdvėje…:) O, beje, su daugeliui žinoma prašeliautoja Rožyte, jai paprašius tradicinių 15 kap, esam „Pieno bare“ išgėrę po pieno stiklinę su skania bulka, nes į mano kontrpasiūlymą nupirkti kažko valgomo, neatsisakė…:)

    • grumlinas parašė:
      2012/05/17 09:17

      Na, Rožytę ir aš esu nekart pasponsoriavęs – vistik tai buvo (o gal ir tebėra?) reiškinys 😉
      O dėl skriagumo – nu blermba, mentalitetas „turi-duok!“ tai mane negyvai užp*sa

      • proffanas parašė:
        2012/05/17 20:12

        Rožytė ir Kaune prieš mėnesiuką buvo apsireiškusi; palei Zoomuziejų prašė „10 centų“. Išskyriau 2lt, chebra dar kažkiek sumetė, bet su griežtu nurodymu 2val (pakol mes ten renkamės) tame Laisvės gale nebesirodyti 🙂 . Nu ir nebesirodė… Nemėgstu (juodai) paprašaikų, bet šiai moterėlei sunku atsakyti jau vien dėl jos prašomos sumos. Tai ne bomžas su „duok litą paxmielui“…

  2. scania parašė:
    2012/05/17 09:18

    Na, prašinėtojai tai tik pavyzdys tam mąstymui.
    Jei sėdėtum be pinigėlio, net jokiam alui o bei nikotinui, kur ieškotum šaltinio? Taip, pas tą kas turi. Pasižiūri butą – trekšt spyna, ir turi ant alaus. Pasižiūri piniginę – terkšt per galvą ir yra piniginė. Pasižiūri įmonę – bamt nalogą… Na, nalogai dabr eina oficialiai, vadiami otkatais, bet tebūnie irgi pavyzdys.
    Taigi kas ieškotų paimti iš to, kas neturi? Koks asilas? 😀 Oi, atsiprašau, valstybė ima iš tų, kas neturi…
    Yra dalis kurie niekada nenorės užsidirbti. Ypač, kai „užsidirbti“ tampa gėdinga. Jei tu dirbi – tau gėda, nes esi ne verslininkas. Pažiūrėkim visą žiniasklaidą ir blogosferą 😀 Pažiūrėkim įstatymus, jie kurioje pusėje 😀 Taigi – „užsidirbti“ yra blogis. Lieka gauti kitaip. Kas gali, tas terkšt, bamt, trekšt… Kas negali – tas kaulija… Kas prieina – tas vėl kaip sukasi…
    Taigi „nuo darbo nebūsi bagotas, tik kuprotas“ – tauta
    „Arklį puošia darbas, žmogų pinigai“ – tauta
    „verslininkas erelis, darbininkas – gaidys“ – commomsense
    Nesistebėk, kad aniems dirbti nesinori, ir nesistebėk, kad klausia tų, kurie gražiai apsirengę 😉

  3. Njaa parašė:
    2012/05/17 09:28

    Jo jo, turi – duok! Davai man dėžę lego kaladėlių. 😀

  4. Vidmantas Nuolaida parašė:
    2012/05/17 11:12

    Man kažkaip visada pinigų prašo tik išėjus. Įeinant niekada neprašo, nes gali pasiūlyti nupirkti maisto.

  5. liuka parašė:
    2012/05/17 11:45

    viena tai jau 2 metus prie svento gango ruosias vazuot,pasimelst ir uz jus.taip ji lesas savo piligriminej kelionej renka.susala bebegiodama(kur nesusals,nuo hare krishna maisto anemija isivarius ir blyskaus veido kreole).tada i PC nulekia ir gerdama arbatele naudojasi WiFi mnemokama paslauga baltut baltutelio papuosto prakastu vaisu irenginiu.daviau pirma karta.o kai sekanti karta priejo- pasakiau ,kad jau daviau.ir nenoriu selpti.po metu issitycojau ir paklausiau -„o dar neisvaziavai“
    visems apsmurgeliams -kaulintojams atreziu -„o ka ?man ant marskineliu parasyta „caritas“?“
    suprantu- jei negaus eilines dozes ,gali uzverst kojas.bet nuo to gal ir geriau- Lietuva svaresne ir turtingesne bus.

    • grumlinas parašė:
      2012/05/17 11:46

      Tai tu irgi nerhumanoidas, tfu, nehumaniškas 😉

      • Taškas parašė:
        2012/05/17 19:30

        Va, su ta blyškaus veido piligrimininke buvau susidūręs MAXIMA aikštelėje- prašo kelionei, atseit pasimels už mane:
        -Nors centą simbolinį duokite, ponas.

        Daviau du litu, o ji man tokią mažą mažą popierinę špargalkę- makaroną.
        Kaip tik žmona jau į mašiną sėda, tai tik namie, užsidėjęs akuliorius veiziu – nagi kelionė tai Indijon 🙂

  6. liuka parašė:
    2012/05/17 11:55

    ne,gyvenimo pamokytas 😉

  7. liuka parašė:
    2012/05/17 12:20

    Socialdemokratai dar ta sugedima paryskino-dabar nieks lietuvoj nebeperka,jie dabar „pasiima“,valdzia turi „duoti“.dirba tik proletariatas,humanitarai ir verslinikai -ne.
    ir ta nukvakusiu paliestuju ir nevykleliu bendruomene ,kuri sliejasi prie caritas ir kt.labdaros organziaciju.ir ta bendruomene save vadina atjautos apastalais man varo isterija ir ciniska juoka ir verti patyciu(anaiptol -ten yra ir protingu zmoniu).jie dudoda zuvi ,bet nemoko jos pasigauti.galiu prisipazinti :nebenesiojamus drabuzius,vaiko zaislus atiduodu Maltos ordinui .

  8. Adis parašė:
    2012/05/17 13:37

    Matosi, kad tamsta nedaug MMO žaidimų žaidęs 😉
    Ne itin daug patyręs ten ir aš, bet šiaip jau toks kaulijimas yra gana paplitęs reiškinys, ir tokie prašinėtojai vadinami begzoriais. Nuoširdžiai nesuprantu jų būties prasmės – visur iš jų tyčiojamasi, ir tikrai jiems niekas nieko rimto neduoda, bet jų yra praktiškai kiekviename stambesniame MMO.
    Yra ir kitas begzorių atvejis – „stokįmanosukurtągildijąprašauprašauprašautenbusgerasstokstokstokprašau!“

    • grumlinas parašė:
      2012/05/17 14:19

      Na taip, internetuose žaidimų nežaidžiau, kažkada bandžiau Travian – užkniso visokie puldinėtojai, nuo kurių negali pasiplauti, jei kas 🙁
      Tai čia man toks dyvas tas žebravojimas-beginimas 😉

  9. proffanas parašė:
    2012/05/17 20:32

    Buvo man kažkokia epidemija kovo- balandžio mėnesiais, kai visi urmu kaulyjo cigarečių… Ne tik „pavaišinkite“, bet ir „paskolink“, „duok jei turi“, šiaip „duok“ etc. Na, cigaretė šiais laikais- tai 40 centų; jei kažkam ir duodi, tai tik pažįstamiems, esant reikalaui. O čia- prašo bile kas! Aš kai žmogus paprastas, reakcija būdavo atitinkama. „Jei tau parduotuvėje neparduoda- vadinasi, neturi paso; vadinasi, aš irgi negaliu; veikia straipsnis už nepilnamečių tvirkinimą“. „Nebe mažas jau; negavęs cigarečių, gali ir bybį pačiulpti, jei taip čiulpti knieti“. “ Tu man tėvas, brolis ar meilužis, kad aš tave išlaikyti turėčiau? Žinai, kiek cigaretė kainuoja?!“. „Oi vyrai; va ten už kampo, yra kromelis. Ui, nepatikėsit, kiek jie cigarečių turi! O pas mane ji tik viena“. “ Aš tam ir dirbu, kad ant cigarečių turėčiau; o ką tu padarysi vardan cigarečių?“ ir vaizduoju kad seguosi klyną… Epidemijoje buvo ir visokių paūmėjimų su aiškinimaisis, kada gi man tą „pasiskolintą“ cigaretę chebra planuoja grąžinti, ir t.t. Per vos pusantro mėnesio dėl cigarečių (atsisakymo vaišinti ar paskolinti) teko sudalyvauti trejose muštynėse. Su pranašesnėmis jėgomis 🙂 . Čia jiems taip atrodė- pranašesnės, nes našarinantys girtuokliai būdavo išimtinai dviese arba trise… Bet tas neišvengiamai trikdo. Viską apsvarstęs, vardan pakajaus apsikirpau antru numeriu. Tata žino mano veiduką, ir įsivaizduoja, kaip tas atrodo… Tai va todėl: jau gerą mėnesį iš manęs niekas nebekaulyja anei centų, anei cigarečių 😀 .
    Bet kitų visur ir visuomet veiksnių priemonių, apart atgrasinant vien savo išvaizda, aš nežinau. Įpratinti nelįsti į akis galima konkrečios Maximos ar konkretaus rajono bomžus, bet tikrai ne visus.

    • grumlinas parašė:
      2012/05/17 20:36

      Na taip, su tavo išvaizda ir paprasti žodžiai skamba įtikinamai 😉

      • proffanas parašė:
        2012/05/17 22:05

        Bėda ta, kad pas mus paramos verti tikri gyvenimo nuskriausti elgetos ir paniekos verti suvarę savąjį gyvenimą bomžai susipynę į vieną mazgą… Nevengiu įmesti litą į prie bažnyčios sėdinčios tykios bobulės kapšelį, bet visada siųsiu kuo toliau bandančius (naglai) gatvėje kaulyti „ant alaus“, ar cigarečių, ar prie Maximos „ant duonytės“. Padėti žmogui galiu, bet aš nesijaučiu atsakingas už kitų nuodėmes, ir juolab nemanau jų skatinti.