1542 – Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis uždraudė viešai skelbti reformacijos idėjas
Galima uždrausti ką nori, tik va kiek tas draudimas realus ir keik ilgai jis laikysis – kitas dalykas. Nors – reformacija Lietuvoje taip ir liko marginaliniu reiškiniu. O gaila, nes reformatoriškos Latvija ir Estija kur kas toliau pažengė išsivystymo keliu… 😉
Bet tai kovos, kokios buvo kovos! Aš buvau apakęs, kai skaičiau, kad ir namai degė, ir kraujas liejosi. Net neįtariau. O juk reformatai vos universiteto neįkūrė! Ir iš principo jėzuitų įsteigtas universitetas buvo reakcijos, o ne pažangos institucija. Grynai kaip dabar Landsbergio kalbose…
Na, kova buvo žūtbūtinė, taip, tik kad taip jau mums istoriškai susidėjo lenkiškasis katalikiškas pamatas 😉
Maumaz’ai – nei reakcijos, nei pažangos. Pagonybė nebuvo dar išgyvendinta čia, ir kaip ten nežiūrėk, reformatorių buvo visokių, arijonys jei čia būtų išplitę nebūtų labai smagu.
Va kad Rapalionį, Kulvietį su visa jo mokykla kartu Mažvydu iš Lietuvos išėdė, apmaudu. Daukša iš to judėjimo išdavoje ir atsirado, gal kiek nuosaikesnis, gal kiek vėliau. Nėra viskas taip paprasta, „pažanga“ ir „reakcija“.