1950 – Vilniuje susprogdintas 1916 m. pagal architekto Antano Vivulskio projektą pastatytas Trijų Kryžių paminklas
…o po 39 metų jis buvo atstatytas. Vienžo, triūsė-triūsė raudonsmegeniai, bet viskas kaip ir veltui… 😉
Gyvenimas – ne tai, ko tu nori, o tai, ką tu gali
Geg 30th, 2012 by grumlinas
1950 – Vilniuje susprogdintas 1916 m. pagal architekto Antano Vivulskio projektą pastatytas Trijų Kryžių paminklas
Visgi smalsu, kaip jis atlaikė iki 1950-tųjų? Juk kitais atvejais santvarkai neįtinkantys paminklai virsta pirmosiomis dienomis po pokyčių, o čia, šitiek atlaikė? Kažkokius lyg ir gandus esu girdėjęs, kad ir pirmiau mėgino griaut, bet nelabai jiems sekėsi?
Čia prie tos pačios istorijos:
1949 m. katedra uždaryta, 1950 m. Kazio Preikšo iniciatyva nuo arkikatedros nuimtos ir susprogdintos šventųjų skulptūros – kova su religiniais mrakobiesais
Jooo, „išsami“ jo biografija… uolus pakalikas, ir tiek…
Vienas iš didžiausių mėšlagalvių, ne veltui sovietmečiu buvo Šiaulių K.Preikšo pedagoginis institutas
Jojojo. Dar vieną istorinį įvykį prisimenu – kai Raseinių Magdę susprogdino. Paminklų vartymas ne vien raudonsmegenių tikas. Greičiau besmegenių.
Šiuo požiūriu sutinku. Ypač mane „žavi“ beretsmegeniai, kovojantys prieš Žaliojo tilto balvonus. Eitų geriau medelių kokių sodinti ar kitaip Lietuvą gražinti.
„magde“ ir tilto balvonai du skirtingi dalykai.o kovoja visi: vieni pries „Wall streeta“,kiti „uz gyvuliuku teises“,kiti uz „teisibe ir pedofilus“
liuka – tiek Magdė, tiek balvonai yra mūsų istorinio-kultūrinio paveldo dalis, atspindinti tam tikrą epochą. Kova prieš juos tik parodo tų kovojančęių ideologijos silpnumą – ar daug prikovojo raudonsmegeniai, naikindami iki jų sukurtą paveldą?
o tai „magde“ ne grute stovi?
paziurejau -kad ne
visos revoliucijos turi ir juoda ir balta atspalvi.
bet man visada kyla klausymas – hitlerines svastika yra istatimiskai uzdrausta,tad komunistine raudonoji zvaigzde yra toleruojama.taciau,Tamsta, pripazink,tarp ju galima drasiai det lygybes zenkla
Kryžkalnio kengūra Grūte stovėjo, gal tas bardakas dėl (c) buvo ir ją patvorin išmetė?
Kaslink svastikos ir raudžvaigždės lygybės – Lietuvoje komunistinės simbolikos propaganda uždrausta. Visai kitas dalykas – istorionis konetektas. Aš prisimenu laikus, kai svastiką ant kokių lėktuvų buvo galima peišti tik tada, kai jie numušti guli, o šiandien tai jau nebe tabu
na radiklu visur ir visad buvo ir yra. 😉
na uz marskinelius su svastika gali ir ATP gauti o uz zvaigzde ne. prisimenat nesena ivyki Klaipedoj su archeologais. 😉
Ai vat beje apie kryžius – kaip jumi tokis vaizdzelis?:
http://vimeo.com/41986993
Įdomiai žiūrisi, nors man, kaip laisvamaniui, glupstwa atrodo visi šitie religiniai backgroundai metalo koncertams
Dėl Kryžkalnio Magdės- kengūros tai net pyktelėjau ant Gaspadoriaus. Bet dabar supratau – tai apie skulptūrą, ir tas tiesa. Stebėtina ji gavosi.
Būdamas jaunutis kompleksuotas kaunietis „Vilniaus“ restorano ponios Zosės baro salėje valgiau kompleksinius pietus (1,2 rb.). Kokia laimė- prie stalo sedėjo Žalakevičius ir šalia jo tokia biustiiiinga pavytusi (apie 25-30 metų) aktorėlė. Tik ką buvo nuskambėjęs „Niekas nenorėjo mirt“, tai aš, sukaupęs drąsą paprašiau autografo.
– O kodėl mano? Taigi, šalia sėdi būsima žvaigždė…
Aš ten kažką, kad nedrįstu jos prašyti, gal Režisierius padės. Tai kažkodėl patiko jam, pasirašė abu ir aš jau visai įsidrąsinęs prašnekau apie filmą;
-Kodėl Tomkus taip keistai aprengtas?
Žalakevičius gana ilgai pasakojo, kad buvo sugalvota kiek kitaip, bet nenorėjo vesterno etc. Kiek suprataum jis tos aktorėlės norėjo atsiskratyti, nes Maskvoj jau turėjo Mirošničenko, o ši super žvaigždė brangi – vien suknioms kas mėnesį po 1000 medinių rublių Maestro turėjo krapštyti pagal mIAninykų pletkus.
O toji aktorė- nepamenu pavardės, deja- pozavo būtent Magdei. Figūra jos tikrai liuksusinė buvo, biustas gal 6, talija plona, kojos ilgos, aukšta- tada – gal 175 (sic!)
Nuvs, kokia faina istorija 🙂
Šiaip tai Magdės poza nevykusi – iš toli primindavo letenėles priekin ir sdubinę atgal atkišusią kengūrą, tai ją mes familijoje taip ir įvardinome 😉
Būtent. Nepamenu skultūros autoriaus, šiaip tai tuo metu buvo kultūros suklestėjimas – apart abejotinų poemų ir romanų -kinas, foto, architektūra, teatras, grafika…
Skulptoriai irgi kotiravosi aukštai – net leniniadose. Pamenu, buvo konkursas paminklui Kaune – berods Janonio aikštei, na tarp Karo muziejaus ir PRAMPROJEKTO „dangoraižio“. Tai vienas projektas patiko dėl neįprastumo – Lenino profilis kaip žaibas, kampuotas ir iš oro- obelisko plyšys toks. Nepraėjo, nes priminė SS. 🙂
Pastatė Jakūbonio pasistiepusį, svajojantį proletariato vadą, rankas belaikantį už nugaros.
Kad subinėn kai kas neinlistų – nu dabartiniai trispalviai bolševikai 🙂
Iš Wikipedijos:
1972 m. Kryžkalnyje, šalia Žemaičių plento pastatytas paminklas „Kryžkalnio motina“ Tarybinei Armijai (skulptorius B. Vyšniauskas, architektas V. Gabriūnas, vitražistas K. Morkūnas) – 8 m aukščio skulptūra, vaizduojanti lietuvę moterį, laikančią ąžuolo šakelę. Kalva, ant kurios pastatytas monumentas, pavadinta Šlovės kalnu. Skulptūros papėdėje buvo dekoratyvinė siena su pėstininko, jūreivio, lakūno ir partizano bareljefais. Atgimimo metais paminklas susprogdintas neofašistų.
Neofašistai – tūpesnio pavadinimo parinkti negalėjo 😀
Kiek pamenu, tai gal Šustausko chebros darbas. Bliamba, prie ko tie fašistai, kad ir neo?
Wikipedijos glušpetriai nelabai susigaudo skirtumuose…