1926 – Lietuvos Respublikos prezidentu išrinktas Kazimieras Grinius
Tragiško likimo asmenybė… Iš vienos pusės, visą gyvenimą buvo demokratijos šalininkas ir diegė ją į Lietuvos politinį gyvenimą, o iš kitos – nepakankamai pasiruošusi demokratijai Lietuva be pasipriešinimo sutiko 1926 Gruodžio perversmą. Nors, kai pagalvoji – bene pusė Europos vyriausybių tarpukariu buvo autoritarinės – tiesiog iki demokratijos reikia priaugti, jos neina įskiepyti.
iki demokratijos reikia priaugti, jos neina įskiepyti
Kas bandoma padaryti Irake, Afganistane, Libijoje ir kai kur kitur…
…ir be didesnės sėkmės…
Lietuvoj irgi.
Koks jo likimas?
Skaityk nuorodą į Wikipediją
Paskutinį sakinį įkalk „jevrosojuzui“. Ir mūsiškiams kai kuriems.
Bolševikai revoliucijas nešė ant durtuvų, dabar – irgi bolševikai, tik kitoki – demokratiją
Durtuvai nepadės nė vienu atveju, jei žmonės nepasiruošę permainoms – tiek demokratinėms, tiek totalitarinėms. Juk Antanas Jonovičius valdžion ant durtuvų atėjo, keliolika metų pavaldė, o jo žygį per upelį džiaugsmingai sutiko beveik visa Lietuva. Tik paskui paaiškėjo, kad autoritarinis režimas buvo geriau už totalitarinį
Apmaudžiausia, kad didžioji dalis jo rankraštinio paveldo pražuvo. Užkasė kažkokioj blėkinėj dėžėj, o „kai jau buvo galima“ atkasė, tai rado popierių košę.
Ir tautosakos užrašymai, ir dienoraščiai berods buvo.
Taip, šito tikrai gaila… Dienoeraščiai būtų buvę neįkainojami