Feed on
Posts
Comments
«
»

Apie istoriją mūsų viduje

Bir 15th, 2012 by

Vakarykštis mano rekomendacinis įrašas buvo tradiciškai repostintas į LJą, kur mudu su kolega mudilevski biškį pabendravome. tarp kitko, rekomenduoju mokantiems kvadratines raides jį paskaityti – būtent tokie blogeriai (jų yra ir daugiau) man vis dar tebeteikia viltį, kad Rusija nėra vien agresijos prieš mus kraštas, kad joje tebėra dorų ir mūsų atžvilgiu pozityviai nusiteikusių žmonių.
Nemokantiems kvadratinių raidžių – vienas komentaras, puikiai identifikuojantis mūsų istorijos suvokimą sovietmečiu
Aš – ir čia aš pretenduoju į tiesą paskutinėje instancijoje – viskas žymiai paprasčiau, kad iš tikrųjų Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Ukrainos, Suomijos, Baltarusijos, Ukrainos ir t.t. gyventojai žinojo apie tai tuomet, ir visų tiksliausiai. Todėl, kad nebijojo vadinti daiktų tikraisiais vardais. T.y., tą, kas užpuolė, jie nebijojo vadinti priešu, o tuos, kurie gynėsi, nebijojo vadinti didvyriais.
Iš tikrųjų viskas buvo žinoma nuo pat pradžių, aptemimas įvyko paskui, kai milijonai žmonių gyveno pagal įstatymus, kuriuos jiems primetė agresoriai. Va čia ir prasidėjo dvejinimasis. Atsirado ką pararasti. Prarasti sau, ne nacijai.

Posted in istorija, mintys

6 Responses to “Apie istoriją mūsų viduje”

  1. scania parašė:
    2012/06/15 10:17

    „kai milijonai žmonių gyveno pagal įstatymus, kuriuos jiems primetė agresoriai.“ savo sukurti įstatymai ne ką prasčiau bukina žmones 😀 Nepriklausomybės 20 metų – ir jaunimas daugiau prarado gramatikos, nei per visą okupaciją 😀
    Dabar irgi negali visko sakyti, ką galvoji – atvirai nepersekioja, bet visi įstatymai tam paruošti 😉
    Agresorių įstatymai – ne argumentas. Agresoriai primetė savo moderavimą! Štai kur tas, ką autorius norėjo pasakyti. Moderavimas, beje, buvo „nerašytas“. Daugybė žmonių dirbo tiesos slėpimo darbus. Ir didžioji dalis – mūsų tautiečai ;). Kalė galvon reikiamas nuostatas, gaudė kitaip mąstančius, ugdė pritariančius… Pvz – nebuvo įstatymo dėl komunistų partijos ir užimamų pareigų, bet tai veikė 😉

    • grumlinas parašė:
      2012/06/15 10:22

      Įstatymai būna rašyti ir nerašyti, žr. telefoninė teisė 😉

      • scania parašė:
        2012/06/15 13:24

        Taip, būna ir tokie, ir tokie tie įstatymai – bet aukščiau minėta traktuotė neatspindi realybės. Dėl aiškumo įsiterpiau 😉
        Kad anoj šviesoj matytųsi, kas vyksta dabar. Tam ir reikalinga istorija.

        • grumlinas parašė:
          2012/06/15 13:28

          Taip, šiandieninė istorija irgi ne pirštu rašoma, o ir tesiybės joje taip pat ne prūdai

          • scania parašė:
            2012/06/15 13:42

            Užtat mes turim vieną įrankį – galime lyginti tada ir dabar! Kaip Mudilevskis – ir daryti išvadas. Tik jo išvada tokia truputį apie bedvasius įstatymus, tarsi ta valdžia laikėsi ne ant vietinių moderatorių, o ant popieriaus, kuriame surašytos taisyklės 🙂
            Tai mes galim matyti, kaip moderuojama dabartis ir praeitis. Kaip viešas žodis arba draudžiamas, arba nuvertinamas – bet visada pasiliekant svertus, kad už viešą žodį per galvą pastuksenti. Nežiūrint kokia santvarka.
            Iš įrašo: „Todėl, kad nebijojo vadinti daiktų tikraisiais vardais“ gal ir nebijojo, bet išgirdęs kaimynas galėjo paskųsti ir kitas kaimynas išvežti gyvuliniam vagone.
            Iš esmės sutinku su komentaru, nors ir kitaip man matosi 🙂

            • grumlinas parašė:
              2012/06/15 15:00

              Ne tik moderuojama – dabar egazistuoja aibė alternatyvių šaltinių, iš kur galima susidėlioti įvykius, tačiau matome ir jos modifikavimą, kai pamažėle vienA virsta kitA.