Feed on
Posts
Comments
«
»

Taip buvo: tušinukų viduriukai

Bir 16th, 2012 by

Tie iš mūsų klaviatūros barškintojų, kurie dar neužmiršo, kaip rašyti ranka, tam daugiausiai naudoja turbūt tušinukus. Paprasta ir efektyvu. Išrašei, pakeitei širdelę, vėl rašai. Arba išvis išmeti, nes naują gauti/įsigyti ne problema. Tai va prisiminiau, kaip tas atrodė sovietmečiu, kai rašėme parkeriais rašalu (bo rašymas tušinuku labai gadino raštą), o tušinukas buvo beveik naujiena. Ir naudojome tarybinės gamybos tokius super-primityvaus dizaino šešiabriaunus tušinukus, kainuojančius, berods, 35 kapeikas, kuriuose širdelė buvo įstatyta „kietai“ ir uždengiama amžinai pasimetančiu gaubteliu. Aišku, buvo ir prašmatnesnių modelių su spyruokle, kur širdelę galėdavai išstumti/įtraukti, bet jie jau kainavo kelis kartus brangiau. Be abejo, visų prašmatniausi būdavo tų nedaugelio laimingųjų iš užsienio parsivežami viokių dizainų ir spalvų tušinukai, kai kurie iš jų galėdavo rašyti keliomis spalvomis (ar netgi keliolika). Nes tarybinam žmogui priklausė tik mėlyna, juoda, žalia ir raudona spalvos. Visa kita buvo buržuazinis išmislas. Nors, tiesą pasakius, dabar pasirinkimas toks pats 😉
Šiandien mes nelabai sukame galvos dėl širdelių, o tuomet jos buvo ir nepigios (kainavo 8 kapeikas), ir nevisad jų būdavo. Tai trūkumo+kainos problema buvo išspręsta užpildant ištuštėjusius viduriukus iš naujo tušu. Vilniuje iš gyvenimo dabartinio Savanorių, o anuomet Raudonosios Armijos prospekte laikų (~1967-1974m.) prisimenu du tokius užpildymo taškus: vienas buvo ant Savanorių/Žemaitės kampo, kitas – Savanorių/Gerosios Vilties kampo. Tai buvo tokie universalūs kromeliai, kur buvo užpildomi gazuotu vandeniu sifonai, remontuojamos spynos, gaminami raktai ir užpildomos tušinukų širdelės. Procesas buvo ganėtinai įdomus – mezgimo virbalu iš rašančiojo galo išstumiamas šratukas, tada rašantysis galas įstatomas į užpildymo aparatuką, pripildoma tušo ir, sugaudžius rašančiuoju galu ant stalo šratuką, efektyviu paspaudimu jis vėl įstatomas į vietą. Tada testinis parašinėjimas ant popieriaus – ir psio, gatava. Kainavo tas reikalas nei tai 2, nei tai 5 kapeikos, nebeprisimenu.
Dabartiniam žmogui visa tai atrodo glupstva, tačiau tokia buvo sovietinė tikrovė, kurios vis tebesiilgi tie, kam „prie ruso geriau buvo“. Na, o kad tą nostalgiją dar sustiprinti, reikėtų priminti, jog tie tušinukų viduriukai buvo gaminami trijų tipų, skirti skirtingiems tušinukų modeliams: ilgi lygūs ir trumpi lygūs – skirti tušinukams be spyruoklės; trumpi su persmaugimu, į kurį atsiremdavo sypruoklė. Kadangi masiškai buvo naudojami ilgi lygūs viduriukai, tai jų daugiausiai ir užveždavo į parduotuves. Na, o kai prireikdavo kitų dviejų tipų, o parduotuvėje reikalingo dalyko ni-ni, tai padėdavo tarybinis išradingumas:
1) reikia trumpo lygaus? Imame žirkles ir nukerpame nuo ilgo lygaus nereikalingą galą 😉
2) reikia trumpo su persmaugimu ? Jei nusipirkome arba pasigaminome trumpą lygų, sudedame šalia seną ir naują viduriukus, pirštais suimame ties persmaugimo vieta ir tada dantimis sugnybiame ties ta vieta 😉
Sakote, kažkokia nesąmonė? Nea, brangieji mano – tai vienas iš „prie ruso geriau buvo“ gyvenimo komponentų. Ir nereikia lia-lia apie vakarietišką prekių gausą+tarybinę santvarką.

Tags:

Posted in istorija

30 Responses to “Taip buvo: tušinukų viduriukai”

  1. Sveikas parašė:
    2012/06/16 08:58

    Beje, ar nežinai kartais, kur šiandien maisto paketus a la sovietmečiu išduoda?

    • grumlinas parašė:
      2012/06/16 09:02

      Nea, pakolkas neprireikė, tai nesidomėjau

      • Sveikas parašė:
        2012/06/16 09:15

        Pasidomėk, vėl turėsi ką naujai kartai papasakoti. Beje, neišsižadėk turmos, ubago lazdos ir kapinių tvoros 🙂

        • grumlinas parašė:
          2012/06/16 23:12

          Na, ką man kam pasakoti – gal aš pats kaip nors susigaudysiu 😉
          O paminėtų dalykų neišsižadu – niekad nežinai, kur ir kiek gali kristi. Turiu gyvų pavyzdžių

  2. Voldemaras parašė:
    2012/06/16 09:02

    Ragavom šito gėrio…
    Surinkdavome norinčiųjų šerdeles, tada burtų keliu paskirdavome du (kad būtų linksmiau) grupiokus užpildyti tušinukus. Koks kildavo eilėje pasipiktinimas, kada priėmėjui(pildytojui) padėdavai pundelį šerdelių ir…kokioms 10-15 min. eilė sustodavo…
    Jo, „prie ruso buvo geriau“…;)

  3. Taškas parašė:
    2012/06/16 12:23

    Gaila, nieks neaprašo vienoje vietoje tuometinės liaudies išradingumo. Superdeficitų laikais gyvenimas nestovėjo vis tiek, reikėjo suktis. Ir sukdavosi liaudis išradingai.

    • grumlinas parašė:
      2012/06/16 23:15

      Jooo, tokių pavyzdėlių yra. Žurnalas „Nauka i žizn'“ buvo pilnas tokių pavyzdžių

  4. Taškas parašė:
    2012/06/16 12:38

    Dar dėl tušinukų. Prieš tuos ČIA aprašomus su plastmasinėm šerdelėm, vienu metu buvo kitokie – lyg amerikoniški, su metalinėm, kiek kitokiomis šerdelėmis.
    Namie metėsi keli , vyresniųjų -brolio ir sesers -išrašyti gal kokiais 1955 (sic!) metais.

  5. Dalius parašė:
    2012/06/16 12:38

    Kai reikėdavo širdelės „su persmaugimui“ niekas jos nekąsdavo (bent pas mus). Nes įkandus tušas ne visada prabėgą per įkandimą.

    Reikia siūlais apvynioti ir klijais suvylgyti 😀

    • grumlinas parašė:
      2012/06/16 23:16

      mjooo, jūs buvote vietinės reikšmės Kulibinai 😉

    • Lina parašė:
      2012/06/16 23:58

      Jo jo, su tais siūlais ir klijais ne vieną perskilusį tušinuko „kūnelį“ teko gelbėti :)))

      • Sveikas parašė:
        2012/06/23 09:57

        Jojojo, izoliacine juostele šiandien savo rašiklius pimpina tik kelių pAlicinykai. Naujų neįperka tikriausiai…O Qubilius sako – krizė baigėsi!

        • proffanas parašė:
          2012/06/23 10:30

          quod erat demonstrandum; Qbilius- melagis! 😀

          • scania parašė:
            2012/06/23 13:39

            Niekaip ne! Jei qBilius pasakė, kad krizė baigėsi – tai ir baigėsi. Ir kvit!
            Nors aš net netikiu, kad gbIliui ta krizė iš viso buvo! 😀

            • Sveikas parašė:
              2012/06/23 22:30

              Vaizdas geras – sėdi pareigūnas tarnybinėje tamsintoje Audi A6, prikimštoje visokios elektronikos kaip atrateginiame bombonešyje ir kamerų kaip cypėje, lituką pajamti dėl to negali ir prakaituoja rašydamas protokolą pigiausiu tušinuku, apsuktu mėlyna izoliacija…

            • grumlinas parašė:
              2012/06/24 17:29

              Tai gal dar ir tušinukas tas post-sovietinis, už 35kp? 😉

  6. Andu parašė:
    2012/06/17 08:31

    Tušinuko šerdelė – unikalus dalykas, iš kurio galima buvo pagaminti krūvas kitų naudingų dalykų. Ypač žvejyboje. Pvz. metalinis galiukas (na tas, kuriuo rašoma) būdavo panaudojamas slankiojančių plūdžių gamybai, arba kai miniatiūrinio degiklio (varomo spiritu) antgalis. Šiuolaikinės metalinės (tos kur didelės, kurių viena pusė daug storesnė) irgi panaudojamos kaip štancai iškirsti skylėms silikoniniuose masaluose (riperiuose, tvisteriuose) – tai daroma norint tokį masaliuką užverti ant trišakio kabliuko.

  7. proffanas parašė:
    2012/06/17 21:21

    Su širdelėmis mėgau išsidirbinėti, supildamas į jas paprasčiausią juodą tušą. Sunku buvo, nepraktiška (tušiaką reikėdavo visada laikyti vertikaliai, kad neišbėgtų; ir po savaitęs mirtinai uždžiūdavo), bet mokykloje tai buvo žiauriai krūta technologija 😀 .

  8. liuka parašė:
    2012/06/18 00:57

    dar papasakokite jaunajai kartai apie Braizyba vulguaris ir jos priemones. kai nebuvo AutoCad ir pan. programu.apie parasto piestuko drozimo budus. 😉

  9. scania parašė:
    2012/06/18 13:36

    Dabar tušinuko širdučių prekyboj nematau, mūsų bažnytkaimy nėra specializuotos biuro prekių krautuvės… Taigi – patikusiam tušinukui nebent kito tušinuko širdelę… O tušinukai ne tik geresni, negu tada, bet ir blogesni! Negali imti pirmą pasitaikiusį – kai kurie trupa tiesiog rankose.
    Beje, praeitą savaitę aptarinėjom situaciją su batais. Dabar sau batų nerandu lygiai taip pat, kaip ir tarybų laikais. Visokių bukanosių – ilganosių pilna, kedų-diskotekų (su penkiolika spalvų) pilna, ir viskas brolių kinų, net jei tai su „firmine“ etikete… Tarybų laikais nešiojau pumas, dabar pumų nerandu jau koks dešimtmetis 😀 Taigi – ne viskas pagerėjo, oi ne viskas…

  10. Taškas parašė:
    2012/06/18 14:27

    DĖL BRAIŽYBOS

    Jo, siaubas – ypač pieštukų drožimas. Niekad taip ir neišmokau 🙁
    Relsfederiai man – kairiarankiui irgi problema, tik su savuoju normaliau braižėsi.
    Rapitografas, tik kai jie pasirodė mūsuose (gal 1971 m), skolintas, kratant stingstantį tušą, išsprūdo iš rankos ir įsmigo į braižybos lentą… Dar supasi, linguoja, o aš su siaubu skaičiuoju – nėr visos algos… Bet nieko, ištraukiau, net nesulinko, matyt, tikrai geros kokybės buvo- kaip anų laikų kiniški parkeriai.