Feed on
Posts
Comments

Apie tėvus ir vaikus

Šįryt teko anksti ryte užšokti į prekybcentrį. Einant pustušte aikštele, atkreipiau dėmesį, kad keliuose awto keleivio vietoje sėdi pagyvenę vyriškiai, o vairuotojo vieta tuščia. Supratau, kad vaikai nulėkė skubiai apsipirkti, o senus tėvus paliko, kad negaišintų taip brangaus ryte laiko…

12 Responses to “Apie tėvus ir vaikus”

  1. penkios liepos parašė:

    Verčia susimąstyti. Bet visgi ne kiekvienam smulkiam dalykui reikalingas pilnas ritualas, yra skirtumas tarp ėjimo apsipirkti savaitei, ir užbėgimo cigarečių. Ir patys žmonės ne visi veržiasi visur aplakstyti, tuo labiau kai kalba eina apie parduotuves, – elementariai tingisi.

    • grumlinas parašė:

      Nesmerkiu vaikų. Tiesiog toks pastebėjimas. Nes šįryt teko būti Kauno Klinikose – vaikai irgi tėvus palieka „Stovėk/sėdėk ir niekur neik!“, o patys eina šnekėtis su gydytojais

  2. vyr parašė:

    aš tai taip niekada nedarau. Nesgi beveik visada sėkmingai tikiuosi, kad mama sumokės už pirkinius (gal ir gerai, kad retai taip būna, nes ne kartu ir net ne arti gyvenam). Taip jau yra, kad pensininkai tėvai pinigų daugiau turi. Apskritai, pensijos dabar neretai didesnės už algas.

  3. liuka parašė:

    Rogutes pakeite automobiliai…..

  4. proffanas parašė:

    O versija, kad apsipirkti nulėkė vairavusios žmonos, o vyrams paprasčiausiai tingisi dalyvauti apsipirkimo rituale, nė nesvarstoma? 🙂

  5. niex parašė:

    Aha, prisidramatizavot ;))
    Senam zmogui islipimas is masinos lygus stangos iskelimui, tai tokie dalykai yra labai taupomi. Kitas dalykas, taupomos ir kojos, o ir laikas…juk didzioji dauguma turi atsiprasinet is darbo ir gaisti brangias darbdavio valandas savo seniems tevams.
    Laimingi tie, kuriais vaikai rupinasi ir su masinom veziojasi :))

  6. grumlinas parašė:

    Nu gal nevisai drama, bet liudesiukas ir pamastymai apima

  7. via pms.visada.lt parašė:

    Rimta istorija. Sumastė vyras su žmona ir dar viena moteriške nuvažiuoti į Lenkiją apsipirkti, na ir vieno iš jų mama nebuvus ten, užsinorėjo irgi. Pasiėmė jie tą močiutę, nuvarė į Lenkiją. Praėjo parduotuves, sumąstė dar užeiti kažkur, o močiute jau pavargo, sako pasiliksiu aš mašinoj. Tie grįžta, žiuri močiutė numirus ant priekinės sėdynės… tragedija ką daryt. Moterys atsisakė su lavonu mašina važiuoti. Įkrovė močiutės kūną į priekabą, užklojo rūbais visokiais, prekėm, sako parvešim į Lietuva, palaidosim. Prie to pačio nuėjo dar į parduotuvę, dešrų, kitokio maisto, gi ant pagrabo. Visi šoke, liūdi. Grįžta iš parduotuvės – priekabos nėra, pavogė priekabą, tuo pačiu ir močiute. Močiutes nebėra. Močiutė taip ir neatsirado. Juokas per ašaras. Rimta istorija.