Feed on
Posts
Comments
«
»

Liepos 13 istorinis įvykis ir trumpas komentaras

Lie 13th, 2012 by

1922 – Ambasadorių konferencija Paryžiuje pripažino Lietuvą de jure

mjooo… 4 metus buvo nei šis, nei tas… Lyg ir yra valstybė su visais atributaios, lyg ir atsimušėm nuo visų išorės priešų, bet Europai tebebuvom kažkoks neaiškumas… Turint omenyje prolenkišką Europos nusiteikimą, aiškiai norėta paversti Lietuvą Lenkijos dalimi ir taip suformuoti didesnę valstybę, nukreiptą prieš bolševikinę Rusiją. O čia kažkokie mužikai atsisakė prisiminti prieš pusantro šimto metų buvusią padėtį ir užsimanė patys valdytis… 😉

Posted in istorija

12 Responses to “Liepos 13 istorinis įvykis ir trumpas komentaras”

  1. pričkus parašė:
    2012/07/13 09:16

    Su tais pri(ne)pripažinimais kartais įdomiai gaunasi… Pavyzdžių toli nereikia ieškoti: Kosovas, Abchazija, P. Osetija, Pridnestrė… Kuri iš jų „perspektyvesnė“ valstybė?

    • grumlinas parašė:
      2012/07/13 09:20

      Perspektyviausia yra Kosovas, nes Jevrosojūzas pripažino tą žmonių organų ir narkotrafikantų mafijos įkurtą „valstybę“. Mažiausiai perspektyvi Padniestrė, kuri jau turi minčių sudaryti kažkokį darinį su Moldavija, nes Rusijai kaip ir nebereikalinga
      Abchazija, P.Osetija – neperspektyvūs tarptautiniu požiūriu Rusijos satelitai ir tiek…

  2. Taškas parašė:
    2012/07/13 09:43

    Taigi – „kažkokie mužikai atsisakė prisiminti prieš pusantro šimto metų buvusią padėtį ir užsimanė patys valdytis…“ Na, ir valdė tieji mužikai net 22 metu, rezultate Pirmoji LR turėjo bene tvirčiausią valiutą, gerai ginkluotą kariuomenę, gyveno kiek geriau nei norvegai ar suomiai…
    Ne vietoj buvo toji jų šalis, ne užkampy-o tokiam koridoriuje „drang nach osten“/ „окно в Европу“…
    Apvaizdos, Dievo, gal tiesiog gerų aplinkybių dėka po 50 metų atgavo tų mužikų ainiai savo Valstybę. Deja, ainiai buvo jau tikri kumiečiai… Nuvaldė savo kumietiška mąstysena jie Lietuvėlę…

    O šalia gi buvo nemokama klaidų laboratorija- Lenkija. Kur tau, važiavo kumetėliai mokytis iš tolesnių kraštų, iš gudresnių, iš tų turtingų… Negana to, pasiuntė jie tuos przekus na xy2 – nereikia mums jokių vyresnių brolių.

    Rezultate- kol kas tik skaičias matosi, jog aplenkė tie mus stiprokai… Greit bus tas akivaizdu ir todėl labai labai labai skaudu. Mušk juos!!!

    • Andu parašė:
      2012/07/13 10:48

      Tam, kad šalis iškiltų reikia ne tik smegenų ir kantrybės, bet ir nedidelio stebuklo, bei sėkmingai susiklosčiųsių aplinkybių. Geriausias to pavyzdys yra Suomija ir Lauri Rapala (kas žvejoja – tas žino šią pavardę).
      Taigi va. Gyveno sau kažkur miškuose paežerėje varguolis Lauri, ir tam, kad išmaitintų krūvą vaikų, nuo 1936-ųjų intensyviai žvejojo, ir vis svajodavo pritraukti upėtakių, kurie rinkoje buvo vertinami daug geriau nei paprastos ežerinės lydekos. Metalas buvo brangus, o čia dar karas, vėliau sunkūs pokario metai, taigi reikėjo suktis – taigi, nanas ir pradėjo drožti medines žuveles, kurias kabindavo vietoje metalinės blizgės, kartais jas darydavo iš kamščio apsukto aliuminio folija nuo šokolado plytelės ir apliedavo savadarbiu laku iš tirpdytos fotojuostos (nitroceliuliozinio lako prototipas) – taip atrodė iki šiol populiaraus „Rapala Original“ prototipas (dabar jie drožiami iš balzos). O žvejyba sekėsi – Rapala sugebėdavo per dieną pritraukti iki 600 svarų (apie 270 kg) žuvies. Pradėjo drožti savo voblerius ir kaimynams, vėliau ir pagal užsakymus.
      1952 m. Helsinkyje vyko olimpinės žaidynės. Organizatoriai vis mąstė apie pagrindinį olimpiados suvenyrą, tokį, kuris geriausiai apibūdintų šalį, kol kažkas pasiūlė Rapalos medines žuveles – atseit, pasaulis tokio „cūdo“ dar nematė. Vienžo Lauri gavo užsakymą išdrožti 2000 žuvikių. Kelias nusipirko žurnalo „Life“ korespondentas – aistringas žvejys, kuris pats ne tik sėkmingai jomis žvejojo, bet ir sugebėjo tuos vobleriukus nuomoti savo kolegoms… Kai „Life“ ieškojo didelės temos eiliniam numeriui, tai jis ir pasisiūlė parašyti apie tuomet užmirštą Suomiją, Laurį Rapalą ir jo stebuklingas žuveles. Parašė. Kai numeris buvo spausdinamas – mirė Merilin Monro. Taigi, numeris buvo skubiai perdarytas, išvalytas nuo visokių smulkmenų, ir jame liko tik dvi temos – Merilin Monro ir …Lauri Rapala. Tuomet populiariausias pasaulyje žurnalas „Life“, savaime suprantama, išėjo rekordiniu tiražu – tokios reklamos, ko gero, niekas pasaulyje nėra gavęs. Ir dar nemokamai… Vienžo, kaimietis ribokėlis greitai tapo klestinčiu fabrikantu…
      Tai va, tokia istorija, ir tiek nedidelių stebuklų… Beje, tas „Life“ numeris kaip didžiausia relikvija saugomas „Rapala“ gamyklos muziejuje…

    • grumlinas parašė:
      2012/07/13 11:40

      Išdidumas kai kada pereina į pasipūtimą, o tada lauk bėdos… 🙁