1950 – LSSR AT prezidiumo įsaku patvirtintas naujas Lietuvos SSR himnas, uždraustas senasis Lietuvos himnas – Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė”;
1953 – LSSR AT prezidiumas įteisino Lietuvos SSR vėliavą
Keista, kad 10 metų Litovskaja SSR naudojo buržuazinį himną. Nors – nieko ten antitarybinio nebuvo, o ir pats Kudirka prieš carizmą aštriai kovojo. Tai kentėjo politrukai, kol sukūrė naują, labiau tinkamą idėjiškai dainelę 😉 Biškį žvengas suėmė, kad žodžius tam himnui sukūrė vienas iš Stalino Saulės parvežėjų (tipo Salomėja Nėris ar Petras Cvirka) didžiojo disidento Tomo Venclovos tėvas Antanas Venclova, kiekviename stulpelyje akcentuodmas stalininę ideologiją:
Tarybinę Lietuvą
Tarybų Sąjungoj
Tarybų Lietuva
Leninas
rusų tauta
Stalinas
komunizmo aušra
O kaslink vėliavos – įdomus sprendimas pakeisti vienodus visoms SSR raudonus skudurus kažkiek nacionalinių skirtumų/simbolikos turinčiomis vėliavomis. Toks biškį patiunintas stalinizmo veidas turėjo būti IMHO 😉
Visada mane sunervina, kai apie Nėrį rašo tik kaip apie Stalino saulės atvežėją, tad …nutylėsiu. Bet :
-labai senai Kauno 18-toje būdoje klaidžiojo tokia legenda apie bendraklasio Blaževičiaus brolį. Anas iškniso smetoniniame leidinyje Antano Venclovos ankstyvosios poezijos eilėraštį, šlovinantį tautą ar tautininkus, gal net jų vadą. Užkniso su tom eilėm mokytoją, toji apskundė direkui, buvo politinė razborkė. Tai buvo beveik Stalino laikais.
Po gero dešimtmečio toje būdoje zubrino Romas Kalanta.
-Petras Cvirka, būdamas 24 metų parašė 104 puslapių apybraižą „Adolfas Hitleris“. Labai mane tas sudomino, sudominau netgi vieną blogerį- jauną istorijos daktarą, žadėjo susirasti ir referuoti. Deja.
Nesnervyk dėl Salomėjos – suprantu, kad ji buvo ne tiek ideologiškai raudona, kiek buvo pasinaudota kvaila vištele, bet vistiek ji man yra iškritusi iš gerbtinų žmonių rato…