Feed on
Posts
Comments
«
»

Kai kada reikia privažiuoti arčiau…

Lie 26th, 2012 by

Važiuoju čia kada ryte į karštaimylimądarbelį, žiūriu – tokia jau garbingo amžiaus moteriškė abiem rankom apsikabinusi medį. „Nugerazzz, iš pat ryto JAU…“ Privažiuoju arčiau – ogi pasirodo, ji gano ant ilgų pavadėlių du nediddukus terjeriukus, o šie apibėgo medį iš priešingų pusių ir varo toliau pirmyn, kol šeimininkę pritempė prie medžio. Kur ją, perdedančią abu pavadėlius į vieną ranką, aš ir užmačiau… 😉

Posted in mintys

16 Responses to “Kai kada reikia privažiuoti arčiau…”

  1. pričkus parašė:
    2012/07/26 08:34

    Jos laimė, kad tik terjeriukai… Reikėtų greitąją kviesti, jei būtų, tarkim, buldogiukai.

  2. MariukasM parašė:
    2012/07/26 09:20

    Pralinksmino 😀

  3. Marius parašė:
    2012/07/26 09:56

    Gerai, kai privažiavus arčiau, paaiškėja, kad situacija yra, hm kaip čia išsireikšt, smagi 🙂
    Ką mes pvz. galvojam, pamatę gulintį ant suoliuko žmogų? Bomžas! – o man teko pamatyt, kad tokioj situacijoj būna ir anoks ne bomžas, o tiesiog ligos prispaustas žmogelis, kuriam nedelsiant būtina med. pagalba (kuri, deja, keliasdešimt minučių nesugeba pačiam Vilniuje atvažiuoti).

  4. Taškas parašė:
    2012/07/26 10:34

    Neradau, deja, Suchotskio karikatūros susipinisių šunų pavadėlių tema – ten toks džentelmenas rodo ragus damai 🙂

    Bet indedu kitą – aktualią:

    http://en.kiosko.net/cn/2011-05-31/np/cn_renmin_ribao.html

    Ir dar senas senas senas senas:

    Anglas išmokino savo ciuckį kalbėt, pasigyrė sugėrovams pabe. Tie netiki, sukirto lažybų. Atsivedė savo ciuckį paban, rodo, o tas nekalba ir net neloja. Veda anglas šunį namo, niurus ir piktas dėl pralaimėtų lažybų:
    -Na, palauk, pareisim namo, gausi į kailį ir jokios gyvūnų apsaugos bobos tau nepadės…
    -Durniau, bet rytoj kiek mes laimėsim!!! – atkerta jam ciucis.

    • Voldemaras parašė:
      2012/07/26 11:06

      Apie šunis: Vienas pilietis giriasi kitam- mano šuo toks protingas, kad parėjęs iš lauku pašokęs paspaudžia durų skambutį, kad būtų įleistas namo…
      – Hmm, mano šuo jau seniai raktą nešiojasi….

    • grumlinas parašė:
      2012/07/26 11:13

      Šuo nedurnas, vienok 😉

  5. vyr parašė:
    2012/07/26 15:05

    vaikystėje pamenu vedžiausi bėgte laikiūkštį su pavadėliu. T.y. bėgom sau kartu takeliu. Aš šokau per virtuolį viršum, o anas lindo pro apačią 🙂 Taip kad žmogaus ir šuns keliai ne visada sutampa.

  6. Njaa parašė:
    2012/07/27 00:09

    Kvekeke 😀