Skaitinėdamas mano brangiausios atsiųstas nuorodas apie sekmadienį Lietuvoje praūžusią audrą šen bei ten, prisiminiau, kad ir mudviem kliuvo biškį įspūdžių.
Iš Šventosios sekmadienį nutariau važiuoti ne autostrada, o nuošalesniais keliais per Darbėnus, Salantus, Plungę, Rietavą, o po to Žemaičių plentu. Artėjant link Plungės, tolumoje priekyje matėsi daugybė žaibų, o paskui pasigirdo ir griaustiniai. Įsukome į Šiaulių-Palangos plento atkarpą ir tada prasidėjo: iš pradžių tai buvo stiprus lietus, perėjęs į LIŪTĮ, o paskui atėjo AUDRA… Labai greit matomumas tapo mažesnis nei 3 metrai, sustojau viena puse šalikelėje, įjungiau visus mirksėjimus ir priešrūkines šviesas, kad kas neužšoktų. Audra atėjo iš dešinės pusės, kur langai tapo visiškai nepermatomi – tiesiog ištisinė pilko vandens masė. Tačiau kur kas rimčiau buvo tai, kad mašiną pradėjo drebinti galingi vėjo gūsiai iš dešinės, ir taip, kad ji gana stipriai siūbavo. Mano brangiausioji garsiai mąstė, kas bus, jei/kai mus pagriebs tornado triūba, o aš karštligiškai mąsčiau, kad mus vėjas gali pradėti šonu stumti link kairio kelkraščio, kur buvo ganėtinai aukštas šlaitas. Nejaučiau jokio noro dar kartą verstis per stogą, tad bandžiau primesti, ką daryti. Kol nutariau, kad jei jau mus pradės nešti – susuku ratus dešinėn iki galo, gazas-dugnas ir nuleidžiu mašinos priekį nuo dešiniojo kelkraščio šlaituko – ištrauksim po to kaip nors. Laimei, visas šitas košmaras tetruko kokias 5-7 minutes, liūtis perėjo į lietų ir galėjom lėtai pajudėti. Per užpkalinio vaizdo veidrodėlius matėsi, kad už mūsų stovėjo visa awto-kolona, kurios visiškai nesimatė per audrą.
Aha, pajudėjom, kaipgis – už kokių 50 metrų atėjo antras audros gūsis, teko vėl stoti, vėl laukti kelias minutes. Na, pagaliau buvo galima pajudėti rimtai. Pakeliui į Rietavą matėsi audros pasekmės – ant kelio užvirtęa nulaužtas medis, toliau toks pats medis, tik jau tvarkomas ugniagesių-gelbėtojų, dar toliau – jau sutvarkytas. O šakų ir lapų tai ilgam užtektų kūrenti…
Išvažiavus į praktiškai tuščią Žemaičių plentą, vėl vėjas/lietus/šakos/lapai, tad prieš Ariogalą nusukau į autostradą. Na, šakų ir lapų nebuvo, tačiau abi juostos pilnos nuo pajūrio grįžtančių poilsiautojų, tad kažkiek pasigailėjau, nes nemėgstu trintis kolonoje, o ypač per lietų. Bet tiek to jau – parvažiavome namo sėkmingai 🙂
Mus kliudė viesulo sparno plunksna…
Lie 31st, 2012 by grumlinas
O mes džiaugiamės, kad tuose vietose maklinėjom šeštadienį, o ne sekmadienį.
nujooo, šeštadienį ten buvo liuks 🙂
Nenuobodu buvo… 😉
aha, net minties fotkyti nekilo 😀
Iš Šventosios kai grįžinėjom liepos pradžioj, tai prieš Kauną buvo irgi lietutis, tik ne toks, kaip rašai. Bet irgi nedaugelis važiavo, pilna autostrada sustojusių buvo. Na, bet autostrada – tai ne keliukas, žymiai paprasčiau.
Tik toks sutapimas – iš Šventosios į Kauną – audra… 😉
Ką tai galėtų reikšti?
Turbūt nieko, nebent – progą išgert! 😀 Bet profams progų nereik, taigi – nieko nereiškia 😀
ajooo… nujooo…. 😉
Jau keli metai pajūrin važiuoju panemune. Kaifas, kelias beveik tuščias ir visai padorus.
Tiesa, tos likusios kelios atkarpos „vokiško“ asfalto su storuliais pakelės medžiais pavojingos gal net per paprastą lietų.
Bet vis tiek gal saugiau negu „tabune“ su 140 km/h?
Pirma juosta tabūne buvo 105-115, tai kaip ir nieko. Bet vistiek labai vargina distancijos laikymas lyjant lietui
Stirbaiciu kaimas,Taurages raj.
matau ateina i mus balta siena.visi sulendam i troba .as stipriai laikau duris ,kad neisplestu.kas nespejo trobon ,svirne pasislepe. 3-5min. ir visi sodo vaismedziai isguldyti,kiti : kamienas stovi vainikas uz 7 metru nusviestas.kaime elektra dingo.apstulbe palidejom balta siena link pajurio.po to per radio pranes kas buvo Nidoj.
Na, TAIP baisiai tai nebuvo 😉
Grumlinai, stipraus vėjo atvejo guldyk mašiną ant pilvo, ir nebesuk sau galvos- nepakels. Autostradoje, kai blaško stiprus šoninis vėjas, pakanka sumažinti klirensą vos 4cm (turiu pasidaręs toki tarpinį aukštį tarp min ir normal), ir vėl važiuoji lyg bėgiais.
ajooo, nujooo… 😉 kažkaip nesumąsčiau, nes tuo metu biškį apie kitką mintys galvoje buvo 😉
🙂 taip santechnikas -mechanikas…..
tapiniu padeciu virtuozas 😉
[…] Pro Rietavą tikrai yra keliautą ne vieną kartą, bet ši vieta buvo tik dar vienas pakeliui pravažiuojamas miestelis. Tačiau, vieną kartą pravažiuojant šią vietą naktį, man į atminti įsipaišė gražus apšviestos bažnyčios vaizdas. Tuo pačiu miestelis buvo įtrauktas į norimų aplankyti vietų sąrašą. Ir štai, tą proga pasitaikė, nežiūrint to, kad buvo saulėta ir karšta, kas tikrai nėra geriausias metas fotografavimui. Bet jau geriau kai kepina saulė, nei kolegų nuotykiai su nerimu belaukiant o kas bus toliau. […]
Fainas reportažas, sugundei, reiks ir man prasukti 🙂
Tikrai verta nors trumpam stabtelėti