Kažkada kažkas panašaus skaityta internetuose
Eini sau gatve ir staiga suvoki, kad tau reikia visai į kitą pusę. Bet jeigu staiga va taip apsisuksi ir grįši atgal, tai žmonės pagalvos, kad tu debilas. Ir todėl eini pirmyn, nors ten tau visai nereikia.
Taigi, taigi, esi susireikšminęs. Žmonėms dzin kur tau eini ir aplamai, kad dar eini
Senas/geras iš anų laikų:
Išeini iš „Neringos“, pasuki dešinėn ir eini į Vakarus.
Išeini iš „Tulpės“, pasuki kairėn ir eini į Vakarus. Arba pasuki dešinėn ir eini į Rytus.
Subinės kowianskiai, neišsaugojo nei TULPĖ nei METROPOL 🙁
Karta, kuriai Laisvės alėja buvo ESMĖ, išmirė…
Kodėl kažkam turėtų rūpėt, kur eini. Eini ten, kur tau reik 🙂
Kitiems gal ir nerūpi. Tiesiog yra žmonių, kuriems svarbu „O ką kiti pagalvos?“ Nprs kiti nieko nepagalvoja 😉
O aš ir apsisuku jei man reikia. Kas čia tokio, ką kiti apie mane pagalvos. Kodėl turiu gaišti savo laiką vardan kažkieno opinijos???
Yra aibė žmonių, kuriems svarbu „O ką kiti pagalvos?“ Tokie perka ir automobilį „kaip kaimyno“ 😀
Piemuo irgi eina ta pačia kryptimi, kaip avių banda 😉
Eiti prieš eismą gali būti ir gyvybei pavojinga – kiek žmonių sutrypiama spūstyse net einant ta pačia kryptimi.
O žiūrėti kitų nuomonės – netgi naudinga visuomenei. Jei visuomenės nuomonė neleidžia elgtis nemandagiai – tai kodėl ne? 😉
Japonas, atėjęs į ne tą paskaitą – nesigrūda lauk, nes tai nemandagu, o paklauso svetimą – nes tai, galų gale, gali būti naudinga 🙂
Taigi – paisyti visuomenės nuomonės nėra išskirtinai blogis. Ir apsisukinėti „vidury ėjimo“ nėra gerai – ką nors nugriausi, užgausi – ar pats per kepurę užsidirbsi nuo to, kuriam koją numynei 😀
Jei apsižiūri einąs ne ten – gali užeiti į pirmą parduotuvėlę; tarsi tai ir buvo tavo kelionės tikslas. Ir eismo nesutrukdysi, ir debilu neatrodysi, ir, kas žino, gal ką parduotuvėje tikrai rasi 🙂
jooo, parduotuvėlė yra optimalus veido išsaugojimo variantas 😉
Na, ne „optimalus“, o „paskutinis“ 😀 „Optimalus“ būtų laiku pagalvoti, kur eini 😀
Ne visada, aišku, pavyksta 😀 Tada ir imamės paskutinės galimybės veidą saugoti 😀
Pesimistas tu, vienok 😉
Na, dar yra vilties – kažkada vėl suvaikėsiu… 😀
…jeigu sulauksi to „kažkada“… 😉
hmmm, susipainiojau! Tiksliau, supynei man visą … charakterį! 😀
Tikėtis, kad sulauksiu suvaikėjimo – čia pesimizmas ar optimizmas?! 😀
Optimizmas yra tikėtis sulaukti. Bet ko 😉
Taip, pasitaiko kad eini, eini ir blin apsišviečia, kad ne ton pusėn. Jei skubu apsisuku ir kulniuoju atgal. Jei neskubu, kartais į kitą gatvės pusę pereinu, bent grižtant nužvelgiu kitos pusės vitrinas ir pan. (aišku skrajoja mintys, va dabar taip durnai neatrodau 🙂 Jei visai neskubu ir stumiu laiką belaukdamas, grįžinėju lygiagrečia gatve ratu…
Škias, vistik yra nenoras pasirodyti pagavusiu žioplį 😉