Iš trinamų juodraščių
Kai pagalvoju apie mirtį – mane apima baimė, bet tai ne nebūties baimė. Gal tai greičiau baimė nespėti susitikti su dar keliais puikiais žmonėmis, aplankyti dar kelias įdomias vietas, perskaityti dar kelias prasmingas knygas, pamatyti dar kelis gerus filmus…
Mirties baimė – mistinė baimė. Tokioms baimėms nugalėti žmogus sumąstė sąmojingą ėjimą – sukūrė mistinę būtybę ir visus mistinius nerimus perkėlė į ten. Tikėk dievu, amžina siela – ir neliks šitos mistinės baimės.
Galėsi galvoti, kad susitiksit ten 😉
Gudrus sprendimas – perkelti savo nerimus kitam 😉
Taip, bet ir kaina nemaža! 😀 Už tą baimių perkėlimą sumokėjo klusnumu bažnyčiai 😉
Ne vien bažnyčiai, o religijai apskritai
Na, pati religija dešimtinės nerinko 😉 Visada yra atsakingas asmuo, arba grupė. Tik ne visada matosi 😀
Na, „bažnyčia“ mūsų dažniausiai suvokiama kaip katalikų bažnyčia, o iš tikrųjų tai viskas nuo šamanų prasidėjo 😉
Šamanai, arba bažnyčia, arba dar kas – greit suprato, kaip pasinaudoti privilegijomis 😀
Štai ir turime, ką turime 😀
O juk tikėjimas padėtų išsilaisvinti nuo nemažos dalies mistinių nerimų (? nu ir parašiau) ir leistų paprasčiau gyventi ateisto (tarkim) gyvenimą 😀
Bet – tikėjimas užsėstas asabų su privilegijomis, ir mokytam žmogui tenka atsiduoti į psichologų rankas, kas, iš esmės, yra tas pats, tik kainuoja daugiau 😀
Ateizmas – ta pati religija, tik su priešingu ženklu. Aš, pvz, laisvamanis – nesuku galvos dėl religijos, tačiau ir kitiems nebandau diegti savo suvokimo apie dievus
Vienas garsus mokslininkas(tiksliai neprisimenu pavardės) pasakė, kad žmonija pažino tik…5% Visatos dėsnių….
O kur dar 95?
Taigi, tada „Matrica“ netokia jau pasaka…
Ale kaip norėtųsi dar bent 1% pažinti 😉
Tada, ko gero, visi levituotume…;)
🙂
Aš tai mirti nebijau, bet labai jau nenoriu. Dėl tavo suvardintų priežasčių. 🙂
Va būtenc 🙁
Nu kam taip liūdnai, nu? Taigi dzin – kiek spėsi, tiek spėsi, nuo bijojimo tas laikas neprailgės. Kam užsigrūzint smegenis? 😉
Ech, bepigu tau jaunai senus pirdūnus mokinti 😉
Per kurią vietą aš jauna? 😀
Juolab, kad tu sėkmingai gali pergyvent mane – nukris čerpė nuo stogo ant makufeliaus, aber paslysiu su žirklom ant linoleumaus, ar golpukas su rebiatom prieš perėją nepastabdys – ir kas man iš tų trimdviejų? Smerčius kasdien šalia, iki senatvės toli gražu ne visi datempia. Taip kad baik niurzgėt, bachūriuks, pats da ne pensijoj būdams. 😛
Ramintojėlė, blemba 😉
Jo, bjaurastis aš. Gali įspirt, gal palengvės. 😉
Nu negi aš taip bjeuriai atrodau? 😉
O tai spardytis – kažkas bjeuraus? 😉
nujooo… nesuvokiu žmonių, katrie išlieja pyktį, spardydami gyvūnus
A tai visgi aš prie gyvūnų? Priimu kaip komplimentą, dėkui. 😀
Užtat jus, dvikojus, spardyt joks ne griekas. 🙂
fui, negražu!
Kodėl?
bo negražu. pvz, kiek bežiūrėčiau aš a.a. išbalintą Jokūbaičių Mykoliuką besikraipantį ir bestūgaujantį – nu nepatinka jis man ir tiek
O jokūbaičių mykoliukas pas mumi kas? Neatrenku…
Ir ką bendro tas turi su spardymusi (kas yr, mano manymu, vienintelis argumentas, kai oponentas esti apsirūkęs nuosavu gudrumu) – nu niekaip nekertu…
Kai kada jį vadina Maiklu Džeksonu, ale neteisybė, bo jis kilęs iš Lietuvos (kaipir visi kiti žymūs pasaulio žmonės) 😉
O sąsaja tokia, kad kai aš rašau „fui, negražu!“, o tu klausi „kodėl?“, tai nebūtina kažokia konkreti priežastis – kai kada užtenka atmetimo pasąmonės lygyje
Nu va, bliamba, o aš jau ir pamiršau, kad toks buvo. Gėda man gėda. 🙁
Ir nu va, bliamba, o aš gilios prasmės ieškojau… 😀
Kokia čia gėda – trūkčiojantis afro-amerkietis ir tiek… kiek tokių trūkčioja, rypuoja ir panašiai imituoja muziką…