1919 – gimė Volfas (Vulfas) Vilenskis, TSRS karininkas (pulkininkas), buvęs 16-osios Lietuviškosios divizijos bataliono vadas, Tarybų Sąjungos didvyris (m. 1992)
Įtraiu, kad kai kurie mano skaitytojai nustebę, kad mane užkabino būtent šis, hmmm, nelabai istorinis, tačiau vidėlto įvykis. Nors šiaip nieko prieš tikrą kareivių drąsą, kokiai kariuomenei jie bepriklausytų, neturiu,. O užkabino mane Vilenskio biografijoje du sakiniai:
1976 m. V. Vilenskis padavė pareiškimą, kad nori išvykti gyventi į Izraelį, kur tuo metu jau gyveno jo sūnus ir dukra. Leidimą išvykti gavo tik 1983 m. rugpjūčio mėnesį.
7 metai… Daug ar mažai yra laukti 7 metus?
Normaliai, nes matyt turėjo slaptų žinių. O ir TSRS Didvyris. Gaunasi kaip Rodinos predatelius.
Priedatieliuz – taip, kaslink slaptų žinių – nebent tame techinformbiure kažką su grifu „slaptai“ gaudavo
7 metai laukimo? Normaliai, net nelabai daug 🙂 Kai kas laukia po 17 metų, kol alimentai baigsis – ir tas laukimas aktyvus! 😀
Nujooo…. 😀 😀 😀
Ateina į KGB Mouša su telegrama iš Izraelio ir skaito: „Apakau, apkurtau, man reikalinga globa! Atvažiuok, tavo tėvas Abrham“.
-Atsivešk savo tėtį į TSRS, pas mus nemokamas gydymas, priežiūra, gaus pensiją…
-Skaitykite telegramą: „Apakau, apkurtau, man reikalinga globa!“ -nenuprotėjo gi tėvas, kad čia važiuotų…
Taigi, netipinis tas Вольфас Лейбович Виленскис. Kad žydas – TSRS didvyris, kad išvyko Izraelin, kad kažkodėl išlaikė lietuviškai rašomą pavardę ir pan.
Tas pan. – jaunystėje teko bendrauti su Simu Velonskiu – mokėmės Kauno politechnikume ir gyvenome tame pačiame priemiestyje, aš kaip senbūvis, o jis atsikėlė tenai vėliau- su motina ir jaunesniu broliu. Tai buvo pirmieji ir vieninteliai po karo žydai tame priemestyje. Tiesa, bobelės kalbėjo, kad netikri, kažkodėl…gal, kad neturtingi.
Simas, kai jį užerzindavo, pasakojo apie savo dėdę -karo dalyvį, pulkininką,TSRS didvyrį…mes nelabai tuom tikėjom.
Jis ilgą laiką draugavo su lietuvaite Birute, man buvo truputį juokinga, kai Simas nešiodavo josios rankinuką… Pora iš jų buvo tikrai graži- jis brunetas, ji blondinė.
Kartą pavežiojau jį Java, važiavau tikrai be jokių ten pasirodymų, o tas nulipęs:
-Daugiau su tokiu durnium nevažiuosiu- niekada!
Ir tikrai nevažiavo. O kažkuriais metais išgirdom, kad jis vedė Birutę ir išemigravo Izraelin. Ten vyko karas, tai Simas per Kanadą pateko iškart JAV.
Jo brolis Jaša liko kažkodėl Kaune, buvo kultūristas, visokių ten kalbų apie jį teko girdėt.
Kai verslininkas Simas Velonskis pasirodė laisvoj Lietuvoj, neprisiruošiau (ar nedrįsau) su juo susitikt. O tai, kad tą liūdnai nuskambėjusį JETą parskraidino Simo sūnus visiems pasakojau, kaip pavyzdį – kaip keičiasi nemėgstančių moto vaikai 🙂
pardon už tiek žodžių
Labai įdomi istorija, ačiū 🙂
Kai sovietai atskubėjo malšinti revoliucijos Vengrijoje, lenkų kardinolas Jozsef Mindszenty prieglobstį rado JAV ambasadoje. Ten išbuvo 15 metų: nuo 1956 iki 1971 m.
aaa, tai Asanžui su jo pora-ar-kiek-ten-savaičių Ekvadoro ambasadoje dar viskas prieš akis 😉
Tikrai taip – dar jam laukt ir laukt. Dėl įdomumo, 1989 m. Panamos prezidentas Manuel Noriega pasislėpė Vatikano ambasadoje. JAV pajėgos išorėje 24/7 grojo roko muziką tol, kol Noriega neiškentęs išėjo ir leidosi areštuojamas.:)
Žiūrint, kokią roko muziką. Mane tai užmuštų repas 😀