1903 – gimė Vladas Motieka, Lietuvos ir TSRS karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1975)
Kas domisi Lietuvos istorija, turbūt žino, kad V.Motieka buvo TSRS 16tos Lietuviškos šaulių divizijos vadas. Bet kas mane visad stebino – dvizijos vado etatas – generolas majoras. O Motieka liko amžinuoju pulkininku it koks paskutinis Rusijos caras Nikolajus II. Tik va carui jo tėvas nespėjo suteikti genereolo laipsnio, pats caras sau jo nesusiteikė, o va su Moteika matomai įdomiai gaunasi – nors ir baigė maskvoje divizijos vadų kursus, generolu netapo. Nepakankamai patikimas?
Caras sau susiteikė, tik ne gemnerolo, o feldmaršalo laipsnį, apie tai rašė prisiminimuose Miliutinas, karo ministras. Nikolajus suteikė feldmaršalo laipsnius savo broliams, o šie kitą dieną po ceremonijos paprašė brolio maloningai susiteikti ir sau feldmaršalo laipsnį….
Atsiprašau, čia Aleksandro II istorija, 1878.
va-va… 😉 nes apie Nikolajų II kaipo amžiną pulkaunyką tikrai esu skaitęs
Pažinojau žmogų(lietuvį) kuris buvo Lietuvos kariuomenės kapitonas, karo pradžioje išvyko(!?) į Rusiją, karo mokykloje dirbo instruktoriumi, antroje karo pusėje fronte,
karą baigė…vyr. leitenanto laipsniu…
P.S. 1944m. Velykų dieną žmogus suvalgė…kiaušinį…
Religingumas pražudė…
Tradicijos…
Nepakankamai patikimas, o kaipgis – jo brolis kitoje pusėje buvo visas berods policajų vadas. Kokie ten generolai…
Bet divizijos vadu buvo, škias kaip ir patikimas turėjo būti
Yra legenda, kad Motieka buvo per žiaurus. Štai kartą keldamas į ataką karius iškart nušovė neinančius atakon bene šešis savo divizijos vyrus.
hmmm… na kad RKKA tai buvo gana įprastas dalykas – šaudyti trusus
Nežinau, bent jau žydeliai vadą prisimena su pagarba ir meile, o kaip ten su tais šaudymais atakos metu – sunkiai įsivaizduojama, bet kažkaip gal panašiai galėjo būti. Nkvdiešnikas Jacovskis jį irgi vertino, vienos liaupsės. Galėjo būti patikimas ir puikus pulkovodcas ir už tai kažkas atleidžiama, o tolesnę karjerą visdėlto brolis ir pagraužė. Įprastas dalykas, ypač kai mūšiai baigėsi. Iš memuarų:
„Г.К – Расскажите о своем командире полка, полковнике Владасе Мотеке.
М.Т.- Это был настоящий человек. Смелый офицер, который никогда не кланялся пулям и осколкам. Идет бой, кругом сплошной ад, а Мотека на белом красавце – коне носится под обстрелом из одного батальона в другой, поднимает бойцов в атаку. Ему было тогда лет сорок, но выглядел он значительно моложе. Военная косточка, бывший генштабист, в любых условиях, в окопах и болотах, он всегда был безупречно безукоризненно одет в чистую форму, бритый, сапоги начищены, любо -дорого посмотреть.“
Suprantama, tai tik prisiminimai, o juose būtinai ko nors trūksta… Ir toliau:
http://iremember.ru/svyazisti/toker-meir-fayvelevich/stranitsa-6.html
Ciekawa Zosia klausia- o mūsų signataras Motieka nesusijęs su aprašomuoju kaip nors?
prosto sūnus 😉
Vaje!!! Dabar jau nepamenu kodėl, bet Atgimimo ir Kazimierų metais* būtent šis Kazimieras man kėlė daugiausia įtarimų.
Kaip tik praėjusį sekmadienį Gedimino prospekte mačiau einantį su žmona, pasenęs stipriai.
*Kazimiera Prunskienė
*Kazimieras Uoka
*Kazimieras Antanavičius
*Kazimieras Motieka
*Kazimieras ??????
šv.Kazimieras http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0v._Kazimieras yra Lietuvos globėjas, jei ką 😉