Iš trinamų juodraščių
Reikia suvokti, kad mes ne renkamės tarp kažkokių alternatyvių ateičių – mums tai neduota – o tiesiog iš pradžių susikuriame ateities modelį mintyse, o vėliau jį bandome realizuoti. Tad iš esmės ateitis nėra tai, į kur mes pasyviai judame, o tai, ką mes aktyviai kuriame.
Kelias ateitin nėra netikėtai atrandamas gūdžiuose miškuose, o sukuriamas mūsų pačių atkakliu darbu. Ir, kas svarbiausia, tas kūrimas pastoviai keičia tiek mus pačius, tiek patį tikslą, t.y. ateitį. Todėl ir ateitis toli gražu nėra tai, ką mes susimodeliavome mintyse iš pradžių.
Apie ateitį
Rgp 28th, 2012 by grumlinas
Bardzo sudėtingai išguldytos tiesos. Rezultate vis tiek gi :
Gyvenimas – ne tai, ko tu nori, o tai, ką tu gali, IMPOTENTE 🙂
😀 😀 😀
Bėda tame, kad ateitį kuriame net tada, kai sėdime ant sofos ir veikiame nieko. Tad ir ateitis gaunasi tokia visai nieko 😀
aha… jokia…
Tai aišku, reik eit ir daryt – geriau bilekaip, negu niekaip.
O gal nieko nedaryt – nes geriau niekaip, negu nekaip.
O gal pasėdėt ant sofutės, apgalvot viską nuodugniai, o tada kelt subinę ir daryt taip, kad nereiktų perdarinėt.
Sofofobai jūs, gerieji ponai. 😉
Sofofilė? 😉
Sofodėjus.
Laiku panaudota sofa gali apsaugoti nuo kai kurių ligų, pvz, darboholizmo. 😉 Ale reik atsimint, kad kai kurie vaistai ilgainiui sukeliai priklausomybę, taigis, piktnaudžiaut nereiktų… tikriausiai…
nujooo, priklausomybė negėris yra 🙁
Taip tik atrodo, kad sofofobai 😀 Pati primesk – kiba rašom komentarus betoną maišydami?! 😀
mes čia „aktyviai kuriame“, o ten viršuje iš tos kūrybos juokiasi 🙂
Yra posakis apie tai: jei nori prajuokinti dievą, pasakyk jam savo planus 😉
na, bet ten dar labiau juoktųsi, jei mes tik sėdėtume ir perstume vandenin 😉