Feed on
Posts
Comments
«
»

Apie išpažintis

Rgp 30th, 2012 by

O juk būna ir taip: kuo daugiau žmonės pasakoja apie save, tuo mažiau apie juos žinome

Posted in mintys

17 Responses to “Apie išpažintis”

  1. scania parašė:
    2012/08/30 08:42

    Ne „o juk būna ir taip“ o „patikimas būdas pasislėpti“ 😀 Nes jei tave žino TIKRAI – tai žino ir ką veiksi, ir ko sieki ir taip siekiami tikslai kainuotų žymiai daugiau pastangų. O kai neima į galvą, arba tiesiog žiūri į kitą pusę – ramiai sau imi ir darai, kas reikalinga 😀

    • grumlinas parašė:
      2012/08/30 09:14

      Na taip – oponentus galima paskandinti srautingame žodžių domkrate 😉

      • scania parašė:
        2012/08/30 09:27

        Ne, oponentai (t.y. priešininkai) – ne kliūtis. Kliūtis draugai ir saviškiai 😀 Oponentai gyvenimo nereguliuoja 😀
        Esu įsitikinęs: kai žinai tikrąjį X, lengviau galima jį priversti daryt tą ar aną. Juk? 😉

        • grumlinas parašė:
          2012/08/30 09:28

          Tai jei kas nors verčia ką nors daryti – tai jau nebe draugai ir saviškiai. Juk?

          • scania parašė:
            2012/08/30 09:42

            😀 Šventas naivumas! 😀
            Juk darome tą ir aną ir dešimtis tų ar anų dėl žmonių, kurie mums brangūs ir ko jie nors iš mūsų tikisi 😉 Net negalvodami stengiamės pateisinti jų nuomonę apie save 🙂

  2. Taškas parašė:
    2012/08/30 09:55

    Nu, jeigu jau „oponentus galima paskandinti srautingame žodžių domkrate“, tai ir ašai savo 3 -grašį inkišiu:

    …ypač kai srautas srutų. 🙂

    P.S. Pamenu dar kaip mane nupirko su žinia, jog diskvalifikavo tokį Žabotinskij(?- sunkiaatletį):
    -Už ką?
    -Rado domkratą subinėj.

  3. Njaa parašė:
    2012/08/30 13:08

    Jo, kuo daugiau pliurpi – tuo mažiau tavęs klausosi. Naudinga. 🙂

    • scania parašė:
      2012/08/30 13:45

      Maskuotė triukšmu! 😉
      Taip pat subtili priešininko dezinformacija, kai ne tiesiogiai meluojama (netikės juk vis vien) o tiesiog leidžiama pačiam priešininkui susidaryti klaidingą nuomonę.
      Pvz moterys tobulai mokėjo silpnumu įveikti sunkumus; dabar gi joms pačioms tenka lenkti nugaras vardan idėjų 😉
      Be to, ištisinis pliurpimas – gera priešininko žvalgyba, stebint reakciją į tam tikras temas galima išsiaiškinti, ko jis bijo 😀

      P.S. Meilėje ir kare viskas galima… 😉 O gyvenimas – juk ir meilė, ir kova už išgyvenimą 😀

      • Njaa parašė:
        2012/08/30 14:25

        Taip taip taip!
        Be to, žmonės gi paprastai girdi tai, ką nori girdėti, o ne tą, ką jiems sakai. Pagirk salotas – ir įsivaizduos, kad padarė skanius pietus, net jei kepsnys buvo persūdytas ir neįkandamas. 😉

        P.S. „Myliu kovą už išgyvenimą.“ Ką perskaitei? 😉

        • scania parašė:
          2012/08/30 15:41

          Keturis žodžius 😀 Tiesiog keturi žodžiai, kurie neturėtų reikšti to, ką reiškia – kam gi patiktų kova už išgyvenimą? 😀

          • Njaa parašė:
            2012/08/30 16:53

            Ha, o aš tik turėjau omeny, kad man baisiai patinka kovai, aber kovarniai, nes anie yra prisitaikę išgyventi priemiestyje, iš principo priešiškame varniniams paukščiams kaipo negražiems ir karkiantiems. Čia šiaip, kažkaip susišoko mintyse iš ano tavo p.s., kad ne tik kalbant, bet ir skaitant gali perskaityt ne tą, kas turėta omeny. Ir kuo daugiau tokių dviprasmybių mesteli pašnekovui, tuo geriau žinai, kas dedasi jo makaulėj. 🙂

            • scania parašė:
              2012/08/30 17:35

              Kai pirštu parodei, tai supratau 😀
              Nes labai gudrus esmi ašai 😀
              Taip ir galvojau, kovarniai; nuo ryto anksčiau atsikėliau ir iškart pagalvojau, kovai – kovarniai 😀 😀

            • Njaa parašė:
              2012/08/30 21:08

              …ir kodėl aš čia dabar klastos ieškau? 😀 😉