Feed on
Posts
Comments
«
»

Apie grįžtamąjį ryšį

Rgs 4th, 2012 by

Iš trinamų juodraščių:
Tai, kad kažkam rūpi kitas žmogus, visiškai nereiškia, jog suveiks grįžtamasis ryšys.

Posted in mintys

12 Responses to “Apie grįžtamąjį ryšį”

  1. scania parašė:
    2012/09/04 08:06

    Panašiai kažkada kalbėjom apie meilę. Tipo, sako, mol, va – negaliu mylėt, nes bo kadangi manęs nemyli. Teko labai nusistebėt o kam atsakymas? Meilė gi ne uždavinys, o jausmas! 😀 Jeigu nori mylėt, mylėk. Tiesiog jeigu ir tave mylės – būsi laimingas, o jei ne – ką gi, meilė liks tyra ir amžina 😀

    • Taškas parašė:
      2012/09/04 11:08

      Pastaruoju metu Gaspadorius vis pudrina smegenis kokiais tai makaronais. Bet-

      Čia priėjo … Scania ir viską paaiškina.

      P.S. O jei apie meilę rimtai, tai:

      „Amžina – neišreikšta meilė“.
      Yra toks netikėtas apsakymas apie tai kažkurio iš klasikų – gal net Džeko Londono? – kaip įsimylėjėliai specialiai atidėliodavo aktą vardan pačio jausmo, visi pavydėjo ir nupavydėjo – dievai nubaudė tuos du įsimylėjėlius bu jausmas vieną dieną bac ir praėjo. 🙂

      • scania parašė:
        2012/09/04 11:17

        Nežinau to apsakymo, bet į Londono stilių panašu 🙂
        Na, sakykim, kad Džeko Londono perspėjimas suveikė ir dabar jo palikuonys imasi greitai realizuoti aktą, nelaukdami jokio jausmo 😀
        Ir niekas nepavydi 😀
        O dėl Gaspadoriaus pudrinimo – na, čia jau mano kiemas, mėgstu pagalvoti apie paprastus (ir iš tikro keistus) dalykus, apie kuriuos nė nesusimąstom. Taigi man tai ne pudrinimas, o delikatesas 😀

      • grumlinas parašė:
        2012/09/04 11:19

        Nu kad ne maklaronai, o tokios nesušukuotos mintys (c)S.J.Lec,kurios taip ir neišsivystė iki įrašų 🙁

      • Juodulys parašė:
        2012/09/04 12:02

        Ten ne apsakymas, ten istorija iš „Martino Ideno“

  2. Taškas parašė:
    2012/09/04 19:24

    Džekas Londonas Apsakymas „Kai dievai juokiasi“, jame šios eilės:

    O, meile, ne! Dar ne!… Brangusis, palaikykim
    Ją, apgaubtą šventosios paslapties.

    Ir dar- apsakyme gana daug labai gražių, gerai suformuluotų eilių, pvz.:

    Kaip gera būt drauge, bet ir šiek tiek atstu,

    *******************
    vienžo, XIX- XX a. seilėtos impotencijos.
    Dabar gi – vitrinoje 9- tame mėnėsyje nėščia disidente dulkinasi , ko net kalės nedaro. Ir Vakarai ploja, atseit įkandom …

    • scania parašė:
      2012/09/04 19:39

      Štai tavo paminėtas pavyzdys kaip tik į temą. Grumlino žodžiai apie grįžtamo ryšio nebūtinumą juk skamba klaikai? Todėl klaikiai, kad mes turim tikslą „būti laimingais čia ir dabar“ o šitas Londono „dar ne…“ ir išvis nesuprantamas mūsų dienos šviesoje 😀

      Beje, dabar ir draugų supratimas yra „jis man draugas“; „aš jam draugas“ po truputį į tamsią mėnulio pusę keliauja 🙂

      • Taškas parašė:
        2012/09/04 20:34

        Tai va, pasaulis keičiasi. Jauni sako, kad viskas OK, o aš, kaip ir priklauso – seniokiškai niurzgu. Net pačiam juokinga.

        Nesušukuotos mintys tai gerai. Blogiau, kai „atklydo mintis galvon ir, nieko neradus, nuklydo tolyn. Liko tik skausminga tuštuma“