2003 – mirė Kiras Bulyčiovas, tarybinis rusų rašytojas fantastas, profesionalus istorikas (Rytų Azijos istorija) (g. 1934)
Tiems, kas žino, jog šiemt mano blog’e rašoma apie lietuviškos tematikos istorinius įvykius, gali sukelti nuostabą, kad rašau apie ruskalbį fantastą, tačiau tam yra šiokia-tokia priežastis – po pseudonimu Kiras Bulyčovas slėpėsi Igoris Možeiko, kurio šaknys – lietuviškoje-baltarusiškoje bajorų Mažeikų giminėje su Triūbų herbu 😉
Pasižiūrėjau, ką galima paskaityt iš jo kūrinių – Кир Булычев (561 книга) (22 перевода)… Tai, matyt, teks. Ne kartą girdėjau gerus atsiliepimus apie jo kūrinius, bet kažkaip vis šonu praeidavau 🙂
O jis toks slapukas buvo:
Другие псевдонимы: Игорь Всеволодович Всеволодов, Николай Ложкин, Сейн Джи Маун, Лев Минц 😉
Vienas geriausių rusakalbių fantastų greta brolių Strugackių IMHO
Kai tik vėl imsiu skaityti – pradėsiu nuo jo.
Šiaip tai labai įdomu skaityti vieno rašytojo kūrinius serijomis. Dažnai požiūris į vieną ar kitą dalyką keičiasi, evoliucionuoja ir skaitant įvairias knygas matosi, kaip autorius keitėsi. Įdomu 🙂
Geras! Tai Alisa Selezniova cia beveik Elzyte (nors ne sio vardo atitikmuo, bet geresnio nesumasciau) Seleznyte taip iseina 😀
Elzytė Seleznytė.. o ką, skamba 😉
Самец утки называется селезень… 😀
Elzytė Antytė 😀
…paskubėjau…
Elzytė Antinytė 😀
Elzytė Antinaitė 😉 bo tėvas Antinas. Nors jei jis Selezniovas, tai Antinaitis, o ji – Antinaityė 😀 😀 😀
Tiesą bylojate, kolega 🙂
PR suveikė, eisiu ryt ieškoti jo knygų, gal dar kokį veikėją iš Lietuvos rasiu 😀
Jau pirmoje knygoje – pirmojo gravilėkio vadas Vitas (Vytas) Jokūbauskas 😀
Skaitosi lengvai, patiko. Senokai neskaičiau tokių knygų!
Dėkui! 😉
nu ale prašom 🙂