Na taip, optimizmas ir pesimizmas visad eina poroje. Kaip kad garsiajame filosofiniame klausime: „Ar nugertas alaus bokalas yra jau pusiau tuščias, ar dar pusiau pilnas?“
(c)grumlinas
Gyvenimas – ne tai, ko tu nori, o tai, ką tu gali
Rgp 26th, 2008 by grumlinas
Na taip, optimizmas ir pesimizmas visad eina poroje. Kaip kad garsiajame filosofiniame klausime: „Ar nugertas alaus bokalas yra jau pusiau tuščias, ar dar pusiau pilnas?“
(c)grumlinas
Maksimalistui alkoholikui – jei tik ne visai pilnas, tai reiškia visai tuščias 🙂
😀
Pamąstom…
Hmmm…
Ale juk logiška 🙂
…ir dar labai gyvenimiška. Praktika, taip sakant, daugiametė 😉
Taip, gyvenime daug kas paremta empiriniais stebėjimais ir jų ekstrapoliavimu į nežinomas sritis 😉
Alkoholiko žmonai, jei tik stiklinėj yar bent lašas alkoholio – jau priežastis šaukti: – geri pilnom stiklinėm!
Pasaulis paprastesnis, kai matuoju degtine 🙂
To ir reikia siekti – paprastinti pasaulį, jį išskirstant į pradines dalis ir iš jų sudėliojant tai, kas malionu sielai ir kūnui 🙂
Pusė bokalo turi dar vieną, filosofinį pilnumą – nuo pusės bokalo, pirkto už paskutinį pinigą, prasideda gilus mąstymas. 🙂
Taip, nes kiekvienas gurkšnis artina tave prie THE END
http://www.youtube.com/watch?v=QHFK1yKfiGo
Ir taip, ir ne. Apie END baiginėdamas bokalą negalvoji. O vat problemos ,,dar“ sprendimo tai dar ir labai žmogus ieškai 😀
Beje, apie pavadinimą – ten, kur pridūmyta, dažnai sakoma ,,kur dūmai, ten ir šiluma“. Kas, kad akis graužia 🙂
Savi bezdalai, tfu, dūmai, akių negraužia 😉
O dėl END – jooo, tuštėjantis bokalas dažnam kelia mintį ANOTHER BRICK IN THE WALL
Jei kalbėti Pink Floyd dainų pavadinimais, tai paskutinio pusė bokalo sukelia mintis arba apie MONEY, arba apie TIME. Nors yra ir dar viena galimybė – mintys apie laukiančią, pavyzdžiui, ATOM HEART MOTHER 😉
P.S. Truputį juokinga, kad net alaus nuotrauka traukia paplepėti 😀
Na, nuo plepėjimo dar niekas nemirė, būtume pirmieji, jei ką 😉
O kas bus, kai alus tikrai baigsis? Ne vienam tada gali būti THE DARK SIDE OF THE MOON…
Apie alų vos ne visi DARK SIDE dainų pavadinimai – SPEAK TO ME, US ANT THEM, BRAIN DAMAGE, ECLIPSE… Atrastume vietos ir kitiems pavadinimams 🙂
Kad Pink Floyd muzika labai ,,televiziška“ – tinka vaizdų fonui – girdžiu nuo vaikystės, bet kad dainų pavadinimais apie alų… 🙂
Gyveini – mokaisi, tsakant… 😉 O alus visados sukelia pafilosofavimus apie viską ir apie nieką, netgi apie tai, kaip geriausia gelbėti pasaulį nuo mažų žalių žmogeliukų iš Aldebarano…
Žali žmogeliukai – ne bėda, reikėtų tik įpratinti prie alkoholio ir įpiršti jiems demokratiją 🙂 Neatsilaikytų ne tik Aldebaranas…
Alus pats kaipo tokis pafilosofavimų nekelia. Tik tinkama kompanija 😉
Ir tenebando albe… able… adle… aldebaraniečiai atsisakyti demokratijos gėrybių – mes juos priversim demokratizuotis ir gerti cocacolą. Nors šiaip ji yra fui, alus+sava kompanija+aldebaraniečiai žymiai geriau 🙂
Alus + sava kompanija = viskas aišku, iki Abledelbaraniečių nedagėriau… Kas yra taisytina! 😉
Beje, alaus gėrimas nėra skysčio pylimas į organizmą, ir tikslas nėra išjungti CPU. Alu reikia gerti tik geroj kompanijoj, reikia gerti nestiprų naminį, tokį, kuris traukia dainon – o ne muštis 🙂
Yra posakis – konjakui reikia geros kompanijos. Bet alus gerai draugijai gal net dar labiau reiklesnis 🙂
Apskritai/bendrai/rutuliškai – bet koks gėrImas, vykdomas ne geroje kompanijoje, yra tuščias finansinių ir materialinių resursų švaistymas. GėrImas yra bendravimo būdas, kai pokalbis papildomas tiek kogoliauz dozėmis, tiek per-rūkomis, kai aibė problemų tampa išsprendžiamomis, o ir šiaip – pasimato, kas yra who ir kas yra fu.
Aišku, galima išimtis iš taisyklės, kai pajamama vyno taurė prosto-tak, bet tai nerimta…
Na yra ir socialinių išgėrimų – prirašymai darbe, patalkiai ir kitos gyvenimo detalės 🙂 Ten tinka ir banali degtinė su durnais pokštais. Yra taip pat ir gimininių išgertuvių – ten irgi ne itin pakalbėsi… Nors irgi tinka durni pokštai, kad tik būtų sentimentalūs 😀
O išgerti dūšios malonumui – reta sėkmė… Draugai išsilakstę po visą svietą…
Na, bet sunkumų nebijom, ir vis bandom rasti TĄ takelį alkoholizmo liūne 🙂
Sunkumus iš pradžių reikia susikurti, o paskui įveikti ir garsiai tuo girtis 😉
Mano gėrImai darbe trumpi – taurė vynelio-čierkelė brendžiuko ir psio, kylu nuo stalo darbų-darbelių daryt, nieko neįžeisdamas, nes mane žino kaip mažagėrį 😉
Su familija ar per balius tai irgi – geriu tik tiek, kad man gerai būtų.
Su pusbroliu va užvakar susėdę „po dušam“ besikalbėdami išlialiakinome butelį martinio „i ni v odnom glazu“ 😀
O draugai tai taip – ir maniškiai išsisklaidė, planavome su grupe susieiti šį savaitgalį Kintuose su nakvyne, bet nesusiveikė poilsinė, tai pšik… 🙁
Imidžas – tai įrankis 🙂 Senąjam darbe buvau susikūręs tobulą įvaizdį – visi žinojo, kad galiu visai negerti, arba truputį, arba gausiai – ir nėra jokios sistemos 🙂 Tai pasiūlo – ir jei atsisakau, tai supranta ir nebelenda į akis 😀
Dabartiniame darbe negeriu. Ne kiek dėl darbo vietos baisu, kiek kolektyvas ne tas 🙂 Kad ir geria, bet be dūšios 🙂
Hmmm… gėrImas be dūšios… bealkoholinis alus… guminė moteris… Pasaulis pilnas keistų dalykų… 😉
Na taip, keisti. Va, surasiu, kas juos pakeitė…
Pas tave ten baisus straipsnis apie bealkoholinį vyną… Kažkaip man asociacija į anekdotą, kaip vokiečiai iš š… sviestą gamino. Pirmame etape ant duonos tepti jau buvo galima, tik valgyti dar ne… 😉
Baisus, sakai straipsnis?! Ale ot, rašiau jumoristinį… 😀
Nuo jumoro iki siaubo – kai kada tik vienas žingsnis…
Intervalai – labai reliatyvūs! Tarp pilno ir tuščio bokalo kartais tik vienas gurkšnis… Tarp dviejų gretimais einančių žmonių gali būti praraja… O tarp jumoro ir siaubo dažnai nė milimettro nėra 😀
Na taip – juk sakoma „na ir bajeriai tavo!“ „siaubingi juokeliai“ „juodasis jumoras“
Ir dažnai baisiai išgąsdinęs įvykis tampa metų juokeliu 🙂
Tsakant, metų pirstelėjimas 😉