1925 – gimė Benjaminas Gorbulskis, Lietuvos kompozitorius, populiarių dainų autorius (m. 1986)
Šiaip nieko neuriu prieš Gorbulskį, bet kiekvienąkart, išgirdęs šią pavardę, prisimenu P.Širvio eilėraštį, po kurio Gorbulskis kategoriškai atsisakė kurti dainas pagal Širvio eilėraščius:
Neduokit vaikams degtukų,
O Širviui degtinės,
Nupirkit Gorbulskiui peruką,
Kad skirtųs galva nuo š*kynės
Na, o kokia buvo jo lūrybą – test draivas:
Nesusilaikysiu nepasigyręs – man dar teko matyti juos „Neringoj“, tiesa, nepamenu ar kartu… Širvys – su „matrosišku“ švarkeliu, Gorbulskis su plike, o kiek dar ten įžymybių buvo – mums , snobams, pasidžiaugti. Ryškiausias gal Kazys Valaitis, skulptorius, jo ORBITA ir kowianskiems žinoma, dar jis buvo tik ką nusifilmavęs epizode kažkuriam filme – toks įspūdingas pokario kaimietis barzdočius su kailiniais brendąs į jūrą.
Nu ten dar Bruno Oja, Žalakevičius, Sluckis, barzdoti mįsligi pypkoriai, vienžo – bohema beveik uždara.
Tada buvo madinga per dantį traukt maždaug taip- kaip patiko Sanoflet’o eilės?
Jeigu auka sakydavo- o, taip, patiko , tekdavo aiškint- tai TELEFONAS atbulai 🙂
Snobų spardymas sanofelet’o pagalba – fantastiška 😀
Nu su Gorbulskio estradėle tai vakystėje ausys išūžtos…. Visa vyresnioji (mano tėvų) karta jį mėgdavo…
Kazys Teodoras Valaitis… Jo skulptūra Vėtrungė gal ir iki šiol Lazdynuose prie buvusio „Erfurto“ restorano stovi. Apie jį teko tik daug girdėti iš jį pažinojųsių (pvz. iš savo dėdės – menotyrininko Gyčio Vaitkūno, Teodoros Každailienės, etc.), o su jo vyriausiuoju sūnum Roku Valaičiu (J. Baltušio ir M. Mironaitės anūku, Akvilės Zavišaitės pusbroliu) kartu mokytis – buvome grupiokai. Tais čėsais, kai Algis Greitai dar tik vystyklus dergdavo, Rokas buvo vienas lietuviškos pankroko grupės „Sa Sa“ lyderių…
Baltušis su Mironaite bendrų vaikų neturėjo.
Rokas Valaitis – Mironaitės anūkas, o Akvilė Zavišaitė – Baltušio anūkė, tarp savęs jie net ne giminės.
Rokas visada Akvilę pussesere vadino, ir Australijoje ją slaugė…
Kazys Teodoras Valaitis:
http://www.culture.lt/7md/?st_id=3491
Filmas „Jausmai“, 1966 m.
Scenarijaus autoriai – Egonas Lyvas, Vytautas Žalakevičius;
Režisieriai – Algirdas Dausa, Almantas Grikevičius;
Regimantas Adomaitis – Kasparas
Juozas Budraitis – Andrius
Regina Paliukaitytė – Agnė
Bronius Babkauskas – Vaitkevičius
Eugenija Bajorytė – Morta ir Janė
Algimantas Masiulis – Ferdinandas
Laimonas Noreika – inteligentas
Vytautas Paukštė – mokytojas
Kazimieras Valaitis – Vytautas
Gediminas Karka – karininkas
Aurelija Mikušauskaitė- Gertrūda
Balys Barauskas – rusų kareivis
Juozas Jaruševičius – Monkus
Gediminas Girdvainis – Valdas
http://lt.wikipedia.org/wiki/Jausmai_(filmas)
Ir foto su T.K.V:
http://www.pasauliolietuvis.com/uploads/Amerika_/Lietuva9/Jausmai.JPG
Įdomi info:
Filmą buvo uždrausta rodyti visoje Tarybų Sąjungoje, išskyrus Lietuvą (išleistos tik penkios filmo kopijos). Po keleto metų filmo kūrėjams pavyko išsiaiškinti, kad taip padaryta reikalaujant vienam generolui – filme rodoma, kaip valtimi vienas herojų pabėga į Švediją, o to negali būti… Filmavimo metu kaip Kasparas ir Janė susipažino aktoriai R. Adomaitis ir E. Bajorytė. Po filmo sukūrimo jie susituokė.
Įdomi istorija 🙂
geras filmas. Beje, neseniai jį per LTV durnadėžę rodė.
Pasgirsiu. Asmeniškai jį pažinojau. Save vadino žydų kilmės lietuviu, kilusiu iš Kauno. Tai neeilinė asmenybė. Jį visada supdavo burys žmonių, nes su juo visada buvo linksma ir įdomu. Jumoras maloniai paprastas, aiškus ir protingas. Jis buvo vienas produktyviausių kompozitorių ne tik ant LT, bet ir ant SSSR. Į kompozitorių sąjungą tuščiomis neateidavo, o jį pamatę kiti kompozitoriai murnėdavo „jis vėl kažką parašė“. Man tų laikų himera miela. Tada buvo kažkokia atsakomybė už kitą, kai reikdavo padėdavo, arba nepalikdavo bėdoj…
Dabar į akis mielas, o už – poch…m, prie to aš nepriprantu…
Regis, tų pačių metų vasarą Palangoje sutikau studijų bendramokslį, linksmuolį išdaigininką, jau žinomą kompozitorių Benjaminą Gorbulskį.
– Nori išgirsti naują Pauliaus Širvio humoreską? – paklausė manęs.
– Argi jis jas rašo? – suabejojau.
– Rašo, rašo… Klausyk. Užeinu aną dieną į ,,Neringą“, žiūriu – sėdi Paulius. Toks surūgęs. ,,Ko liūdi, berželi, ko liūdi?“ – klausiu. – ,,Pinigų neturiu“. – ,,Aš tave pavaišinsiu, – sakau. – Tik tu už tai čia pat parašyk apie mane eilėraštį“. – ,,Gerai…“ – sako Paulius. Jis žvilgtelėjo į mano plikę, paskui paėmė servetėlę, išsitraukė pieštuką ir pradėjo rašyti. Aš tuo tarpu nuėjau prie bufeto. Kai sugrįžau, Paulius perskaitė:
Neduokit vaikams degtukų,
neduokit Širviui degtinės, –
nupirkit Gorbulskiui peruką,
kad skirtųs galva nuo šikinės!
– Gražu? – sukikeno Benas.
– Gražu, – pasakiau.
copy leftas ish http://test.svs.lt/?Nemunas;Number(38);Article(406);
taip kad nesipyko gorbulis su paulium
Na, kai aš buvau keik jaunesnis, t.y. prieš gerus 30 metų, tai buvo kalbama, kad dėlto jiedu susipyko, taip kad aš prosto savo teisybę pabylojau 😉