1992 – Rugsėjo 23-oji paskelbta Žydų genocido diena
Skausmingas mūsų istorijos puslapis, inicijuotas bolševizmo ir nacizmo, kurio mes dar iki galo neperskaitėme ir neapmąstėme.
Prisiminiau, kaip sovietmečiu tos vietos (ne visos, bet tik kai kurios), kur buvo masiškai žudomi žydai, buvo pažymimos užrašu „Tarybinių žmonių masinių žudynių vieta“ ir tik atkurtoje Nepriklausomojoe Lietuvoje tai buvo įvardinta kaip „Žydų masinių žudynių vietos“. Sovietinis antisemitizmas egzistavo, ir tas jautėsi 😉
Tiems užrašams pakelėse imho trūksta kokio tai prasminio kablelio, kokio tai praeities laiką žyminčio žodelio. O tai taip tiesmukai perskaičius nebeaišku ką ir galvoti.
Aš irgi kai kada tame užraše matau tam tikrą negražią ironiją, tačiau tai telieka ant sąžinės tų, kurie tuos užrašus kūrė
Nu jo, labai patogu nurašyti bolševizmui ir nacizmui.
Ja ja, mes „ne prie ko“. Mes tokie balti, minkšti ir pūkuoti…
Nejuokink. Primeni laikus, kai šalis, kurioje kartu su tavimi gyvenome, šventė socializmo septyniasdešimtmetį, tačiau už girtuoklystę kaltę tebevertė „отрыжкам капитализма“? O to kapitalizmo jau kartų kartos nematė daugybę metų…
Primityvu, ser.
Suprasti pasipiktinimą galbūt galima, bet tik iš dalies. Neteko girdėti, kad iki II PK Lietuvos ar Lenkijos teritorijoje būtų vykę masiniai antisemitiniai pogromai, tuo tarpu iš Rusijos žydai į Lietuvą bėgo dar nuo caro laikų. Taip, buvo lietuvių tarpe tarnaujantys budeliams, buvo ir patys savaime banditai, tad reikia juos įvardinti. O kur jų nebuvo? Viskas suliepsnojo, kai užplaukė bolševizmas…
Biškį gal ne į temą, o toks irgi paminklas žudynėms:
http://www.liveinternet.ru/community/2315596/post72132969
Nepastebėjau, kad rašyčiau apie mus kaip apie mažus baltus ir pūkuotus. Bolševizmas ir po go sekęs nacizmas sukūrė terpę ir sudarė galimybę buitiniam antisemitizmui, kuris tikrai egzistavo tarpukario Lietuvoje, pavirsti kaimynų žudymu. Kuris, jei pats pasidomėtum istorija, išsiliejo į ~3000 žmonių nužudymą pačioje karo pradžioje vietine „iniciatyva“. Vėlesnės masinės žudynės, vykdytos tų pačių išgamų lietuvių, jau buvo planingai organizuotos nacių.
Ir, skirtingai nuo paties pafilosofavimų apie soc-alkoholizmą, už kurį kaltas prakeiktas kapitalizmas, o ne mes patys, apie žydų žudynes mes žinome tikrai mažai
Mažai žinome, nes nenorime žinoti. Labai nepatogi būtų tiesa, bo paaiškėtų, kas „padėjo vieton“ 96 proc. Lietuvos žydų. Mano miestelyje po karo tik 1 (viena) žydų šeima išliko, nors prieš tai 600 šeimų gyveno. Likusius perkėlė į duobę už miestelio.
Geriau jau Nežiniukais būti. Juolab paskutinis ponas Zigmas, kurį miestelyje visi Žydšauda vadino, prieš kelis metus, sulaukęs devyniasdešimt vienerių, apsuptas valdžios, savo bendrų pagarbos ir kažkokių išmokų kaip Lietuvos patriotas sėkmingai numirė.
O turime rezistencijos ir genocido tyrimo centrą su krūva „istorikų“, kurie pabrėžtinai nesikapsto, kur nereikia.
Kas nori žinoti – žino šiek tiek daugiau, nei vidutinis lietuvis. Tik tas žinojimas verčia susimąstyti, kodėl gi kaimynas kaimyną duobėn įvertė pop metus trukusio socialistinio rojaus, nors iki tol, kad ir apsipykdami, šimtmečius jie gyveno šalia. O tada suvoki, kad nėra vein mažų baltų ir pūkuotų abiejose pusėse, o yra skausmingas istorijos tarpsnis, kuris dėl kelių tūkstančių išgamų uždėjo gėdos dėmę visai tautai. Nors ta tauta Jad Vašem memoriale visai neblogai atrodo.
Jei čia būtų koks rusakalbiškasis delfis, tai būtų vieningai prieita „vienintelė įmanoma“ išdava, kad visi Zigmai o ir bei prasidedantys „Z“ ir „Ž“ yra žydšaudžiai. Viena bėda tik, kad viską „žinantys“ apie kokias tai Zigmo nusikalstamas veikas žiniomis niekaip nepasidalina nei su prokuratūra, nei su tuo pačiu genocido centru, o ir neapšviečia draugiško komentatoriu rato. Ar yra atvirkščiai? Kas liečia gi pirmąjį variantą, tai tame labai norint net galima įžiūrėti kriminalą, kadangi žinojimas ir nepranešimas ir t.t. ir bla bla.
Na bet aišku, mes čia nieko negalime kaltinti, o tik lieka vienas neaiškumas: sovietai persekiojo ne tik partizanus, jų šeimas, dar labiau intensyviai buvo ieškomi dalyvavę žydų žudynėse, jie būdavo išaiškinami pasislėpę net kitose šalyse, kaip pvz. Lenkijoje. Vykdavo vieši teismai, juolab tuom irgi rūpinosi, kaip žinia, patys žydai. Likti gyvam iki šių laikų tiesioginiam žudynių vykdytojui, manau, tikimybė tiesiog nykstamai maža. Šiaip ar taip – „nežiniukai“ visada nori žinoti daugiau (skirtingai nei visiški „žiniukai“), todėl porfavor! Ne gandų lygyje, ne apie „Zigmas iš mūsų kaimo“ ir ne iš kokios ten 70-ųjų pradžios brošiūros „faktai kaltina“ (kurių kurpėjai turbūt iki šiol save vadina istorikais), o truputį aiškiau ir objektyviau..
Ryčiui I
Gavo ponas Zigmas tarybiniais laikais 25 metus. Nesušaudė todėl, kad niekaip nerado gyvų liudininkų, mačiusių, kaip ponas Z. su kitais lietuvių baltaraiščiais žydus šaudė. Nuteisė už tai, kad varinėjo. O kaip ras, jei ponas Zigmas su bendrais bilietus tik į vieną pusę išrašė – anapilin. Tai atpylė Karagandos lageriuose maksimumą. Kartą ir man didžiuodamasis rodė nuotraukas, kur išdidžiai stovi su SS-mano juoda uniforma. Tačiau oficialiai buvo pripažintas kovotoju su tarybine santvarka, patriotu su visais iš to išplaukiančias bonusais.
Ponas Zigmas su SS-mano juoda uniforma fotkėje stovėti negalėjo. Maksimum – su vokiečių pagalbinės policijos 😉 Į SS nearijai nebuvo priimami, naciai Lietuvoje, skirtingai nuo Latvijos ir Estijos, nesugebėjo suformuoti savanoriškų Waffen-SS dalinių, o tik suskrebeno keletą policijos bataljonų žydams šaudyti ir au partizanais kovoti.
Kas nė kiek nekeičia pono Zigmo darbelių niekšiškumo, beja.
Taip. Taip galėjo būti. Visiškai nenorėdamas paneigti, pastebėsiu, kad baltaraištininkams, net tikrai neprisidėjusiems prie žudynių (nugi taip irgi buvo?) po karo irgi skirdavo maksimumą. Kiek žinau. Lietuva nebuvo išimtis, tiek gaudavo baltaraištininkai ir Rusijoje, ir Baltarusijoje. Bet koks bendradarbiavimas – pvz. senelis gavo tremties, nes ir prie ruso ir prie vokiečio buvo pašto viršininkas. Visa šeima ant čimodanų sėdėjo, pasisekė… Senelis irgi grįžo po poros metų, mat rusams su visokiais telegrafo ryšiais sunkiai sekėsi…
o kame blogis- žydai, taip pat žmonės, vieni iš mūsų. Man kaip tik labiau antisemtizimu trenkia skirstant žmones pagal tautybes.
Matai, žmones šiuo atveju žudė būtent pagal tautybes… 🙁
Tai kad mes visi TAIS laikais buvome tarybiniai. Ir lietuviai nebuvo žudomi, buvo žudomi tarybiniai žmonės.
Tai taip, tautybė tuomet buvo antrinis požymis 😉