1919 – gimė Eduardas Mieželaitis, Lietuvos poetas, publicistas, vertėjas (m. 1997)
Hmmm… atmetus jo LTSR vasltybinę pemiją ir Lenino premiją (kad nebūti šališku dėl politinės Mieželaičio pozicijos), vistiek jį apibūdinu dar mokyklos laikais nusistovėjusiu epitetu: zanūda. Bo perdaug imituoto pozityvizmo 😉
Khe, o aš per abitūrą rašinį generavau pagal jo „Žmogų“…
O aš tai „Mums pergalė Spalio…“ laisva tema kažką prtišedevrinau 😀
Kadais su chebra „Tulpėje“ suimprovizavome maždaug tokią:
Aš stoviu ant bokštinio krano
Ir rankas į saulę tiesiu.
Saulė, kas ta saulė?!-
Tai tik beviltiškai karštas
Ugnies kamuolys!
Aš stoviu ant bokštinio krano
Aš darbininkas
Aš – pasaulio kūrėjas
Aš turiu dvi
Pūslėtas rankas.
O vieną kart cirkuliu matavome atstumą iki Paryžiaus, tada atrodė nepasiekiamo nors tik 2000 km berods.
Va, va, kažką apie tas rankas ir kliedėjau.