1873 – gimė Vladas Putvinskis – Putvys, bajoras, dvarininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas, rašytojas, knygnešys, žuvininkystės pradininkas Lietuvoje (m. 1929)
Panašu kad Wikipedija, išlaikydama senas komunistines tradicijas, šiame sakinyje nedrįso įvardinti Putvio kaip Šaulių sąjungos įkūrėjo. O juk būtent šaulių judėjimas tarpukario Lietuvoje išjudino tą tautiškumą, kurio užteko iki pat 1988ųjų 😉
Iš jo trumpos biografijos labai įdomus pasirodė fragmentas apie Putvuinskio bandymą ex-buadžiauninkus padaryti atsakingais už savo likimą:
Norėdamas suinteresuoti Graužikų dvaro darbininkus dirbti efektyviau, jis ėmėsi diegti kažką panašaus į kooperaciją, jo paties žodžiais tariant – „kad visi darbininkai liktų lygūs nariai, kad visi dirbtų išvien ir gautą pelną lygiai pasidalintų“. Tuo tikslu buvo vedama išsami pajamų ir išlaidų suvestinė, kurią tvarkyti buvo pavesta ūkio vedėjui. Kartą per mėnesį rengiamuose „kooperatininkų“ susirinkimuose dvaro šeimininkas ne tik patikrindavo sąskaitas, bet ir aiškindavo darbininkams ūkio ekonomikos bei kooperacijos pagrindus. Deja, eksperimentas baigėsi liūdnai. Pats V.Putvinskis liūdnai konstatavo, jog „vietoj kultūrinio ir tautinio susipratimo prasidėjo tinginiavimas ir girtavimas“. Po dvejų metų „kooperacijos“ teko atsisakyti.
Kaip tai priminė man ex-kolchoznikus, taip ir nsugebėjusius tapti savo likimo šeimininkais, bet užtai sugebančius gyvuoti nuo vieno alaua bambalio iki kito alaus bambalio…
Ne kolkozai buvo blogis. Tai tik įrankis, o jo naudojimas priklauso nuo žmogaus. Bendrai įdirbti žemę yra efektyviau, nei kožnam atskirai. Kolkozų sugriovimas buvo naudingas tiems, kas sugebėjo prichvatizuot. Rajone – dešimt išlošusių ir tūkstančiai pralošusių iš kolkozų griovimo 😀
Kolkozai geri tuo, kad ten idealiai matėsi, kaip viskas priklauso nuo vadovo. Kaip ir dvarininko atveju – gal jis buvo ir švietėjas, bet neturėjo „mylimo vado“ geno? Gal jo charizma blizgėjo tik salonuose?
Dabar kooperatyvai – beveik tie patys kolkozai, tik ne tokie patvarūs 😀 Kam reikėjo griauti kolkozą, kad paskui jį gaivinti kitu vardu?! 😀
Et, pasvaigau ir užteks. Kolkozų atvejis toks pat, kaip to dvarniko – nebuvo vado tai ir neliko nieko.
Matai, jei tie, kas prichvatizavo kolchozus, vėliau tapo naujaisiais dvarininkais arba bent buožėmis ir sugebėjo išlaikyti/sukurti darbo vietas – viskas ok. Bėda ta, kad kolchozai realiai sugeneravo tik vienetus tokių žmonių-lyderių, o pagrindinė masė kolchoznikų taip ir liko pastumdėliais be iniciatyvos.
O kooperatyvui reikia dviejų žmogiškųjų dalykų IMHO: gero lyderio/ių ir tvirtos pasitikinčios vieni kitais bei lojalios bendram tikslui komandos. Jei to nėra – lieka tas pats kolchozas su galutiniu rezultatu
Che, lyderystės vertė dirbtinai užkelta 😀 Dar du metai emigracijos ir Lietuvoje liks tik lyderiai 😀
Be reikalo nuvertinam pastumdėlius… Štai skruzdėles valdo viena asaba, o rezultatai?! 😉 Pastumdėliams reik truputis rūpesčio, ir iš „pastumdėlio“ taps „darbo vieta“ 🙂 Tereikia tik žmoniškų tarpusavio santykių – ir kolektyvo.
Kolektyvas kapitalizmui противопоказан.
Taigi – viskas liks kaip buvo… Vieni nežinos kur dėti babkių, kiti skęs bambaly, o koks nors pradvinutas dvarponis su soc eksperimentu nusivils visa Lietuvos visuomene…
Nieko naujo nėr po saule 😀
Tai kad liūtas avių armijos priekyje kur kas geriau nei liūtų armija su avinu priešakyje 😉
Armijos iš liūtų ir avinų nesukursi, pirma, žvėrys nekariauja, antra, liūtai avinais ir maitinasi 😉
hmmm… 😉
… O jei kas skundžiasi, kad jie, tipo, liūtų armija, bet vadovas avinas – ko to avino nesuvalgo? Kinkos dreba? Ar vis tik tas avinas ir yra liūtas ant tų likusių?
Et, giliai dzin. Ypač, kai siekiama lyderystės o ne bendro kolektyvo pasiekimų.. Kaip čia aiškiau? Na, dabar ugdomi lyderiai-verslininkai, kurie patys viską padarys be kolektyvo 😀 Kai, manau, reikėtų skatinti gebėjimą bendram tikslui suvienyti jėgas 😉
Betgi – tai tik utopija; kai tikslas prisipilti lyderiui kišenes, jokios vienybės ir būti negali 😀
Nesant lyderio (gerąja prasme) su aiškiomis teisėmis ir atsakomybe, kolektyvas pasmerktas žlugti, bo kolektivnaja otvetstevnnost’ tereiškia pasiolovimą nuo bet kokios atsakomybės
„Nesant lyderio (gerąja prasme) su aiškiomis teisėmis ir atsakomybe, kolektyvas pasmerktas žlugti, bo kolektivnaja otvetstevnnost’ tereiškia pasiolovimą nuo bet kokios atsakomybės“
Štai todėl ir žlugo Putvinskio eksperimentas. Ir mūsų valdžia to paties siekia…
Vistiek keistai skamba dabartinis „lyderystės“ brukimas 😀
Painiojama lyderystė su elementariu vadizmu/fiurerizmu 😉
Ir pikta, kad painiojama tyčia… 🙁
Kitaip neišeina – juk žodžiai dabar masiškai falsifikuojami