Net nežinau, iš kur ši man kažkada labai patikusi citata juodraštyne:
Most of us think too much, especially about events and people, local and global, famous and not so famous. When we are always thinking about what is happening on the surface of life, the visible, then it is as if we are living a superficial life. Deep down inside there is a voice, a longing, a calling to depth. It’s our heart, reminding us to visit, explore and express the depths of our ourselves. Going deep and being deep requires time spent in solitude, some periods of introversion and a conversation with ourselves. How on earth will we ever see what is in our heart unless we dive deep inside, switch on the light and look. Those who do will tell you it changes everything. What do they see? Simple, only beauty and truth. They are always there, waiting for us to return. Waiting to welcome us and to introduce ourselves to ourself.
Mintis pamąstymui
Spa 8th, 2012 by grumlinas
Kai žmogus žiūri į save rimtai – jis savimi sau užstoja visą pasaulį.
Ką tada gali pamatyti, apart savęs mylimo?! 😀
Ir ką gali kalbėti tokie du susitikę?! 😉
Į save reikia žiūrėti su lengva ironija 😉
Bent jau 😀 Nors tai irgi kvepia savisvarba 😉
Gintarini, sensti. Į filosofijas patraukė.
O tu kiba nea?;)
Yes, I agree! We think too much. Sometjmes we think TWO times per day….;)
😉
Ar su ironija, ar be – žiūrėk, kiek nori, o pamatysi tai, ką nori pamatyti, o ne tai, kas ten iš tiesų yra.
Šitą pafiliosofavimą nesunku įsivaizduoti rožiniame namų šeimininkės bloge apie uogienes ir pampersus. Na, pas tokią, kuri daugiau neturi į ką žiūrėti, tik į save, ir tokiais pamintyjimais bando guostis, tipo, kam tas išorinis pasaulis, kai mano vidus toks fainas. Znajem, plavali, praeitas etapas (nu gal ir ne visai praeitas, ale ne apie tai kalba…). 😀
Bet pažiūrėti gal ir verta. Kartais. Viena akim. Tik ne per ilgai. Karoče ir vėl čia scania protingiausias… 🙂
nea, ne protingiausias, tik su manim nieks nesiginčyja! 😀
Tai kad tu kai lepteli – nebėr ką beatsakyt… nebent – į sveikatą! 😉 😀
Žodis „lepteli“ griežtokas toks 😉
Nieko griežto neturėjau omeny, jei ką. Turėjo būti kažkas iš serijos „pasakei – kaip kirviu nukirtai“, ar panašiai. Ale niekam gi ne paslaptis, kad mumi su iškalba nedraugauja, tai jei ką – visiem įsižeidusiem lieku skolinga bulkučių. 🙁
Vien dėl bulkučių apsimoka įsižeist! 😀
Niekada dar nebuvo tokios pagundos įsižeist, netgi, galvoju, vadinasi, veltui laikas ėjo… 😀
P.S. Kai juokinga – bendrauji, vansi, internetu, viskas kaip ir guut, tik paskui šast ir pagalvoja k „o kas, jei įžeidžiau?“ nu ir tada šakės, kas per do mandagumas neišpapasakojamas užpuola 😀
Bulkutės yra GERAI 😉