Vakar mano brangiausioji buvo Juozo Erlicko autoriniame vakare Lėliateatryje. Ilgai negalėjo suprasti, kodėl aplinkiniai žvengia iš tokių rimtų ir skausmingų dalykų, apie kuriuos pasakojo ir dainavo autorius. Paskui mudu, jau išvažiavę nusipirkti samosų iš indiško maistelio užeigos, išmąstėme, kad publika en masse žvengia iš formos, t.y. juokelių, į kurią įvilktas labai liūdnas turinys, t.y. mūsų tikrovė. Ir iš tikrųjų, ko gero, tai laimė, kad daugumai Erlickas tėra humoristas. Nes jei pamąstydi giliau – kaukti norisi nuo tokio tikrovės atspindžio…
14 Responses to “Apie Juozą Erlicką”
-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Tadas apie Apie / Contact
- ndl apie Apie / Contact
- Voldemaras apie Ir vėl name
- Taškąs apie Vėl namie
- grumlinas apie Vėl namie
Kategorijos
Žymos
365 žodžiai Akvarium AmyMacdonald basetėliai blog'as DeepPurple DireStraits EE-photo EG-foto Egiptas ES-foto fotopatirtis fotopuslapiai fototechnika FR-foto gabija Google+ Hiperbolė Koike kompiuterija Latvija LedZeppelin Lenkija Lietuva LT-foto LV-foto PinkFloyd PL-foto ProcolHarum Sirija SK-foto Slade SteamPunk taip buvo TheBeatles TheDoors TN-foto Tunisas UK-foto Ukraina videoteka vietelės Webshots xminde ŠvėkšnaArchyvai
Blog'ai
Citroen
Mano kūryba
Naudmenos
Palėpės radiniai
Rinktiniai puslapiai
Vertyklės
Subscribe
Metainformacija
Gal ne tiek daug manančių, kad jis jumoristas, bet tiek daug nesigaudančių aplinkoje? Gal didžioji masė plaukioja rožiniame rūke? 😉
Nematančių, kad jis yra tragikas?
Šiaip labai įdomi/keista jo energetika, anot mano brangiausios 😉
Erlickas ohoho, gerbiu aš jį ir mėgstu, bet tik nedidelėm dozėm. Daug jo neištveriu…
Brangiausioji irgi neišlaikė – perdaug sunku 🙁
Įdomu, kad Erlickas nuodų nepalieka dūšioj (yra tokių – paklausai tokių ir lieka nuosėdų). Tiesiog sunkus.
Palyginti su kitais lietuviškais šūdmoristais – jo tekstuose visiškai nėra juokinimo
Jį reikėtų lyginti ne su jumoristais, o su filosofais. Pvz už gerbiamą Donskį Erlickas kur kas geriau orientuojasi realybėje. Blaiviau vertina 😉
…ir nenusifilosofuoja gryn dėl filosofavimo 😉
O man Erlicko dainos – neprilygstamos. Iš pirmo žvilgsnio melodijos tokios vienodos, sunkiai įsimenamos, monotoniškos gal. Sukau tą jo (pirmą ?) kasetę iki nudilimo.
Jo (ir jų) tonacija tokia sudėtinga, beveik nesu girdėjęs, kad kas kitas dainuotų. Visų dainų oranžiruotė meistriška, taigi, ne saviveikla tos jo dainos.
O žodžiai, žodžiai, surimuoti tikrai paradoksiškai- a la Erlickas :
Ką atsakyti man tau,
Aš nieko nesėjau – kirtau,
Kirtau pilna burna prie stalo,
Ir … krisdavo nukirstos žalios
Mano dienos, mano dienos, mano dienos…
http://www.youtube.com/watch?v=x_EdL3SknYU
Šita daina apie daugelį dabartinių lengvadarbių
Kad Erlicko klausytis – daug sveikatos reik turėt…
Tru, tru… 🙁
kadangi apie Erlicką jau išsiaiškinom, belieka vienas klausimas – kas yra tie samosai? 🙂
Tokios indiškos didžiulo kibino formos bandelės su įvairiu įdaru. Kaina 5LT, vienos užtenka normaliai pavalgyti, nuo dviejų kapiec 😀