1940 – Lietuvos SSR AT nutarė nacionalizuoti namus, kurių naudingasis plotas viršijo 220 kv.m
O ka, small is beautiful 😉
Berods, sovietmecziu buvo bendro ploto apribojimas 200 kv.m? Ir tik perestroikos metu pradejo dygti baisulingios baltaplytes kooperatininku pilys, kuriu didzhioji dalis taip ir liko neuzhbaigtos, kai pakilo szildymo kainos 😀
Būtent tuo metu, kai statėsi tie baisieji 400- 600 m2 vienbučiai, kaip taisyklė nuo projekto padidinti jei ne + 1 aukštu, tai bent po +1 m į plotį ir į ilgį, aiškinau, kodėl tie gražūs smetoniški Kauno kotedžai tokie gražūs- paprasčiausiai jie pastatyti tokie, kaip juos nupaišė…
Tada atrodė, jog tas košmaras amžiams. Tik spėlioti beliko, ką apie mus galvojo atvykę ten koki švedai ar austrai. Betgi, kažkaip savaime išnyko tie siaubūnai …
Dabar lietuvaičiai puolė į kitą kraštitinumą- 130 m2, bu tiek ir užtenka, kioskai, bu stogas toks pigiauisias.
Ir jokių ten rūsių, palėpių, užkaborių, kur ilginiui apsigyvena dvasios visokios namų.
Kiosko stilius 😀 gerai pasakyta 😉
baroko, rokoko, kioskoko 😀
Užduotis Gaspadoriui, kai sugrįž namolio:
1. Su foto aparatu kada nors atsisėsti ant vieno iš šių kairėje pusėje- kur dvi liepos – suolelio.
http://www.15min.lt/images/photos/609756/big/1220108445akropolis.jpg
2. Pakelti žvigsnį aukštyn – iki pat to aptriušusio triaukščio namo stogo.
3. Vaizdą nufotografuoti, parenkant rakursą/fokusą
4. Fotkę patalpinti ČIA – kaip „baisulingios …. neuzhbaigtos…“ arkitektūūūrūros pavyzdį 🙂
Gaspadorius nepamatė ar Jam nepatiko- kad užduotis? Jei ten niekas nepasikeitė nuo pavasario, atrakcija (ATRAKCIJA) būtų gera 🙂
Tai kad iki ten dar neprisiruošiau 😉
nedega, bet … verta.