1906 – Stolypino agrarinės reformos pradžia, caras Nikolajus II pasirašė įsaką dėl valstiečių suskirstymo į vienkiemius
Na taip, caras valstiečius pasuko į vienkiemizaciją, tarpukariu tą paskatino žemės reforma, o va po karo atėjo kolchozai beigi melioracija ir suvijo valstiečius į tas klaikias kolūkines gyvenvietes iš silikatinių plytų… 🙁
Caras tik pasuko į vienkiemizaciją, Lietuvoj ją faktiškai pilnai padarė savanoriai dvarų sąskaita. Ir tai buvo Valstybės – Pirmosios LR – neabejotinai sėkmingiausia ir tikra REFORMA. Padaryta ne žodžiais, o darbais, netgi – žygiais.
Gal 1990 metais mūsų žurnalistas ( Pranciškus Šliužas?) parodė siužetą apie Šveicariją. Ten ūkininkas, rodydamas tvartą, su pasididžiavimu sakė:
– Stogą pakeitė mano senelis 1911 metais.
Stogas čerpių, tvartas didžiulis, iš lauko riedulių mūrytas, moliu tinkuotas… Atidarė duris – o ten moderniausia karuselinė melžykla, automatinės girdyklos ir kita XX a. technika.
Dabar neabejotinai ir kompiuteriai.
Negaliu užmiršti to siužeto. Vis skaičiuoju, kiek kartų pas mus tokį tvartą griautų, keltų ar kilnotų.
Negerai vis tik gyvent koridoriuje.
Karma mūsų tokia – koridorinė… 🙁
Kolūkiai savaime nėra blogis, o vienkiemiai netampa automatiškai rojaus sodais. Tai tik įrankiai, kurių naudojimas tik nuo konkrečių piliečių priklauso.
Gal formuluokim taip: prievartinė kolektyvizacija buvo BLOGIS, nes normalus sprendimas yra savanoriški ūkininkų kooperatyvai. Tarp kitko, turiu kažkur tokią tarpukario laikų knygelę apie žemės ūkio padargus, tai ten pateikti skaičiavimai, kada apsimoka pirkti kokią šienapjovę sau, o kada – pirkti bendrai.
Vienkiemis netampa a priori rojsus sodu, tam reikia daugelio faktorių, tačiau būtent kolchozinės gyvenvietės sugeneravo trihektarių liumpenų luomą, kuris ir inicijavo kaimo degradavimą
Jei idėja (verslo planas) buvo gera, bet sumanymas atvedė bankrotan – kalti vykdytojai. Kolūkiai buvo ūkių stambinimas dėl našumo – bet kūrė juos ant kraujo ir ašarų mirtimis ir suluošintais likimais.
Ir dabartiniai ūkiai, sukurti prichvatizacijos būdais atsilieps.
Tikslas nepateisina priemonių
Vėlgi mudu – kas apie Joną, kas apie sijoną 😉
Kolektyvizacija nebuvo ūkių stambinimas – tai buvo elementarus prievartinis žemės nusavinimas iš savininkų ir psio. Ūkių stambinimas – kai perki/nuomojiesi papildomą žemę arba kai steigiamas kooperatyvas, išlaikant nuosavybę ir sukuriant pajėgumus bendrai žermei apdirbti. Trečias variantas – valstybiniai ūkiai, kurie atlieka tam tikras funkcijas.
Prichvatizacija yra tas pats kolchozinis metodas, pasinaudojant savo padėtimi ir kolūkiečių proto negalia,tfu, nenoru dirbti savarankiškai.
negaliu ginčytis, nes rašau telefonu, tai nėra kaip daugžodžiauti 😀
Tik pasakysiu, kad žiūriu abstrakčiau 😉
Abstrakcionistas-impresionistas 😉
Tikrai taip! 🙂
Abstrakčiai žiūrint – kaukozas buvo bendra nuosavybė, dideli plotai, kuriuos dirbant draugėje buvo galima šio bei to pasiekti labiau, nei atskirais kiemais.
Tik nepavyko, kaip ir Stolypinui. Dėl to pačio. Dėl vadovavimo būdo.
Nors atrodo, kad Stolypino reformą nuo kaukozų skiria visos prarajos… 😉
Kolchozas yra baudžiavos atmaina. Ypač pradiniu laikotarpiu, kai žmonės net pasų neturėjo ir todėl negalėjo palikti gyvenamosios vietos