Feed on
Posts
Comments
«
»

Rusijos-Gruzijos karas nuo mano varpinės: šaltakraujiškos emocijos [4]

Rgp 30th, 2008 by

Po nedidelės pertraukėlės – sekanti apmąstymų ir apibendrinimų porcija

4. Spec-operacija ir kontrpuolimas (tęsinys)
Rugpjūčio 9 dieną 3:00 pradėtoje operacijoje „Švarus laukas“ Cchinvalį puolė 1 ir 4 pėstininkų brigados. Prieš puolimą (pusvalandis iki vidurnakčio) artilerijos brigada (iki 300 pabūklų) pradėjo artilerijos parengtį uraganiniu osetinų pozicijų apšaudymu. Manoma, kad operacijoje dalyvavo ir kai kurie amerikiečių bei izraeliečių instruktoriai. Iki 12:00 gruzinai užėmė aukštumas aplink Cchinvalį, pusę miesto ir penkis aplinkinius kaimus, o jos priešakiniai daliniai jau buvo 7 km nuo Rusijos sienos. Osetinų pašauktiniai, aršiai kaudamiesi apsuptame Cchinvalyje, susitelkė prie Rusijos „taikdarių“ bazės. „Taikdariai“ irgi aršiai kovėsi, tačiau, prie gruzinų artilerijos prisijungus ir aviacijai, Cchinvalio gynėjų padėtis tapo beviltiška.
Padėtis mūšio lauke stabilizavosi, kai apie 14:00 Rusijos aviacija, numušusi 2 gruzinų lėktuvus, išstūmė Gruzijos aviaciją iš P.Osetijos padangės, palikdama gruzinus be oro priedangos. Tuo pat metu 2 sustiprinti Rusijos 58-osios armijos bataljonai pradėjo puolimą link Cchinvalio. Rusija pradėjo karą prieš Gruziją, jo nepaskelbdama.
Pagrindinė kliūtis, į kurią sudužo gruzinų spec-operacijos metu vykdytas puolimas, buvo Rusijos 58-osios armijos dalys – 19-tosios motošaulių didvizijos motošaulių pulkas ir tankų pulkas, po vieną pulką iš 76-osios ir 98-osios oro desanto divizijų, 45-ojo atskirojo žvalgybinio oro desanto pulko 218-asisi bataljonas, o taip pat GRU specbataljonai „Vakarai“ ir „Rytai“, suformuoti iš Čečėnijos gyventojų, palaikančių Rusiją.
Gruzinams, netekus oro priedangos, teko pasitraukti į savo atramos punktus ir sustiprintas pozicijas, ir dienos pabaigoje jų rankose liko 4 dominuojančios virš Cchinvalio aukštumos ir jo pietiniai pakraščiai. Tad likusias 3 dienas pagrindinį vaidmenį atliko Rusijos aviacija, kurios 200 lėktuvų iš Užkaukazės karinės apygardos sunaikino visus Gruzijos aerodromus (ir netgi poros aeroklubų laukus) ir iki rugpjūčio 11 dienos sunaikino praktiškai visą Gruzijos aviaciją (10 šturmuotojų Су-25КМ “Mimino” (modernizuoti Izraelio firmos Elbit system), 2 šturmuotojai Су-25УБ, 12 mokymo-kovos lėktuvų L-39, 9 mokymo kovos lėktuvai L-29, 1 sraigtasparnį Ми-35, 3 šturminius sraigtasparnius Ми-24П, 4 šturminius sraigtasparnius Ми-24В, 2 sraigtasparnius Ми-14, 16 sraigtasparnių Ми-8, 6 sraigtasparnius Bell-212, 6 sraigtasparnius UH-1H, 2 sraigtasparnius Ми-2; viso 33 lėktuvus ir 42 sraigtasparnius). Be to, Rusijos aviacija beveik pilnai sunaikino ir Gruzijos karinį laivyną, kuris bazavosi Potyje. Iš keliasdešimt laivų ir katerių teliko 4, kurie beveik kamikadzių ataka bandė pulti artėjantį Rusijos Juodosios jūros laivyną, bet ataka buvo nesėkminga (paskandintas gruzinų kateris). Dar vienas Rusijos aviacijos taikinys buvo gruzinų užnugario bazės. Iš viso rugpjūčio 9-12 dienomis Rusijos aviacija atliko ~2500 kovinių skrydžių
Rugpjūčio 12 dienos rytą Rusijos kariuomenė pradėjo Cchinvalio puolimą, prieš tai užėmusi vyraujančias kalvas ir šturmuodama gruzinų atraminius punktus.
Netikėtas lūžis kare atsitiko, kai tos dienos ryte į Gori miestą (40km nuo fronto linijos) atvyko Gruzijos prezidentas Saakašvilis kartu su Suomijos ir Prancūzijos premjerais. Tikslas – parodyti taikaus miesto bombardavimo baisumus. Tuo metu mieste buvo sutelkta beveik 60 tūkstančių rezervistų, kuriuos vargais-negalais bandė sutalpinti mokyklose ir vaikų darželiuose. Saakašvilis kalbėjosi su žurnalistais, kai rusų lėktuvai pradėjo bombarduoti vieną iš trijų aplink Gori išdėstytų karinių bazių. Siaubingai išsigandęs, prezidentas paspruko į Tbilisį. Po trejeto valandų paskui jį išvyko Gruzijos kariuomenės štabas, palikdamas besikaunančius karius saviveiklai.
16:29 rusų kariai pralaužė frontą, baigdami užimti atramos punktus.
18:47 dvi osetinų BMP privažiavo iki Gori pakraščių, gruzinai nutarė, kad tai rusų žvalgyba ir, būdami be vadovybės, panikoje pradėjo trauktis. Iš esmės tai buvo nebe kariuomenė, o panikos apimta banda, kuri metė visą trukdžiusią jiems važiuoti ginkluotę ir šaudmenis ir spruko link Tbilisio.
13 rugpjūčio Rusijos prezidentas Medvedevas paskelbė apie karinių veiksmų pabaigą.

Posted in karyba, politika

4 Responses to “Rusijos-Gruzijos karas nuo mano varpinės: šaltakraujiškos emocijos [4]”

  1. Ikaras parašė:
    2009/03/08 01:59

    Neturi gruzinai 300 pabūklų.

  2. grumlinas parašė:
    2009/03/08 02:12

    Tuo metu buvo skelbiamas toks skaičius. O dabar tai tikrai nebeturi, net jei turėjo 😉

  3. Ikaras parašė:
    2009/03/08 13:30

    Toks trumpas karas-ir tiek daug propagandos,melo ir paslapčių.

  4. grumlinas parašė:
    2009/03/08 14:01

    Kaip sykis pakankamai aiškus:
    1) gudrūs rusai įviliojo durnelius gruzinus į paspęstus spastus ir iš jų padarė mišrainę;
    2) neužtenka turėti apmokytus karius ir neblogą ginkluotę – reikia, kad kariuomenės priekyje būtų VADAS, o ne bailys, pasprukęs iš mūšio lauko ir tuo sukėlęs panišką atsitraukimą.
    Hmmm, gal reiks kada šia tema pasamprotauti 😉