Apžiūrėjus Stounhendžą (tam užtrukome valandą) ir nusipirkę šokiųbeitokiųsuvenyrų, susiruošėme atgal. Autobusas sustoja ten, kur mus išleido, tačiau atgal grįžti anrame aukšte pirmoje eilėje nepavyko: mūsų vietas užėmė pora kažkokių eks-jugoslavų su kupeta vaikų. Nors paskui jie pasigailėjo savo naglumo 😉
Pakeliui iš atobuso lango apžiūrėjome netoli Stounhendžo supiltus milžiniškus pilkapius ir šoniniais keliukais pasukome atgal. Labai nustebino laukuose laisvai bevaikštinėjantys fazanai. Na, o paskui pasukome išvis į labaivingiuotąkeliuką, besileidžiantį į upės slėnį. Eks-jugoslavai, visą kelią pliurpę, nuščiuvo ir įsikibo į rankenas 😀 Laimei, nusileidimas nebuvo ypač ilgas, paskui keliukas tiesiog buvo siaurokas. Kol galų gale pasimatė Solsberio pakraščiai, bet apie Solsberį – kita istorija.
Fotkių nedaug – nemažą kelio dalį pralynojo smulkialietis 🙁
Pagal spalvas panašu į Lietuvą, bet bendroje sumoje, įvertinus landšaftą, vis gi Britanija 🙂
Kalvotumas turbūt skiria nuo Lietuvos – jis ten kažkoks kitoks
Antras aukštas, pirmoji eilė – paklausiausia vieta autobuse 🙂
Dangus koks grėsmingas :/ Ta nuotrauka, Anglijos keliukas, super! 🙂
Nu tikrai tokia diena buvo 🙂
Aha, antras aukštas pirma eilė, tai maldelė kurią turistas turi mokėti atmintinai 🙂 Deja, tokių gurdručių būna daug, todėl tenka greit skuosti 🙂
..arba iš anksto ir laiku užsiimti poziciją 😉