Taigi, grįžus iš Stounhendžo į Solsberį, po jį truputį pasivaikščiojome. Miestas labai gražus, daug išsuagotų ir išgražintų istorinių (ar kvazi-sitorinių, nzn, bet vistiek gražių) namų. Diena buvo neypač, tai nulijo, tai Saulė nušvito, bet pozityvios nuotaikos sukaupėme. Aplankę Solsberio katedrą (jai bus pašvęstas atskiras įrašas), bandėme rasti, kur čia pavalgius. Na ir susidūrėme su tradicine situacija: pabas visad duoda laus arba sidro (kurį aš ten ir tegėriaus), tačiau karšti patiekalai tik nuo 18val. – taip dirba virtuvė, kuri atskirta nuo baro. Nublemba, susinervyjome, bo buvome gerai praalkę. Tad pasisekė tokiai užkandinei, kuroje sukirtome po gerą porciją Fish’n’Chips’ų. Na o po to dar prasukome ratuką, kol galų gale vakare prisistatėme į gelžkelio stotį, kad grįžti į Bathą.
