1860 – gimė Jonas Jablonskis, lietuvių kalbininkas, norminęs literatūrinę lietuvių kalbą (m. 1930 m.)
Kai aš žvelgiu į dabartinį lietuvių kalbos gestapą, vadinamą VLKK, jie man atrodo pigmėjais prieš J.Jablonskį, kuris jautė kalbą, o ne imitavo jos supratimą.
Puiki citata iš Wikipedijos:
J. Jablonskis yra žymiausias lietuvių kalbos normintojas. Jis galutinai nustatė lietuvių raidyną, įdiegė daugybę naujadarų: dienų pavadinimai (pirmadienis, antradienis, trečiadienis, ketvirtadienis, penktadienis, šeštadienis, sekmadienis), ateitis, praeitis, rašytojas, mokykla, mokslininkas, linksniai (vardininkas, kilmininkas, naudininkas, galininkas, įnagininkas, vietininkas), kalbos terminai (kablelis, kabutės, šauktukas, klaustukas), matematiniai terminai (daugyba, dalyba, skaičius, apskritimas, spindulys), degtukas, atvirukas, valstietis, tautietis. Kita vertus, jis nevengė ir tarptautinių žodžių – kai lietuvių kalbos tarptautinių žodžių komisija ėmėsi norminti tarptautinius žodžius, J. Jablonskis kai kurių siūlė atsisakyti, pvz., „agna“ – energija, „apšviestūnas“ – inteligentas, „buitvieša“ – biografija, „džiūgauti“ – triumfas, „panaša“ – analogija, „raštuomenė“ – literatūra, „šilčiarodis“ – termometras, „virplys“ – vibratorius.
Ir dar rekomenduoju straipsnį
Virplys – geras! Rimtai geras 🙂
😀
Apšviestūnai, radote iš ko šaipytis
Nėra čia jokios panašos su šaipymusi! 😀
Man rimtai patiko virplys – pvz betonui vibruoti ar geriau – virpti.
Aš lygiai taip ir parašiau 😀
O štai tai, kaip mane supratote – jau jūsų kūryba 😉