Na, kūrinio siužetas – destrukcija, bet kūrino konstrukcija – tikra kūryba. Tikrai gabaus žmogaus nupiešta – sugebėta perteikti atmosfera ir erdvė.
Užtai ir gražu, kad iš širdies 😉
Tai kad visa tai jau kažkada buvo netgi filmuose… Pradedant prieškariniais, einant per visokius Vietnamus, Peru, Himalajus ir baigiant netgi Mad Maxu. Teisybė, ten lėktuviukas smėlio kopose riogsojo, bet esmę tas vargu ar keičia. Čia panašiai kaip kačiuko nuotrauka- visvien visus už širdies stveria, nors ir penkišimtąjį kartą matoma… 🙂
Žinia, Tata, nesu grožio ekspertas… Bet galiu pabraižyti įvairias skrydžio/tūpimo trajektorijas, pridėdamas metalų (ten gi, keleiviniame lėktuve, paprasčiausias aliuminio lydinys, o ne titanas) atsparumo atlaikyti įvairias apkrovas kreives (čia užkliuvo išlikęs gyvas sparnas), ir įrodyti, jog piešinys a nė pro kur neatitinka tikėtinos realybės 🙂 . Todėl ir telieka tai mianu. Nu, tuo pačiu, kur apie kačiukus 🙂 .
oi, eiti reikėtų turbūt daug toliau atgal nei priešpaskutinis prieškaris (buvau parašęs „paskutinis prieškaris“, bet gali būti, kad toks kaip tik yra dabar). Pažėkit kad ir šio žanro klasiką – Jeronimą Bošą, http://lt.wikipedia.org/wiki/Hieronymus_Bosch
Siaubingas grožis 🙂
There was an Analytics API service error 400: Error calling GET https://www.googleapis.com/analytics/v3/management/accounts/8367505/webproperties/UA-8367505-1/profiles: (400) web property: UA-8367505-1 not found.Error - Account ID is blank
Ne vienam tau tokie dalykai patinka 🙂
Dar vienas iškrypėlis-postapokalipsofilas 😉
kaip kažkur kažkieno pasakyta – kai grožis yra devalvuotas, antiestetika ir destrukcijos vaizdai užima jo vietą. Man irgi patinka btw.
Gera mintis
Na, kūrinio siužetas – destrukcija, bet kūrino konstrukcija – tikra kūryba. Tikrai gabaus žmogaus nupiešta – sugebėta perteikti atmosfera ir erdvė.
Užtai ir gražu, kad iš širdies 😉
Aha, matosi nuoširdus autoriaus darbas
Tai kad visa tai jau kažkada buvo netgi filmuose… Pradedant prieškariniais, einant per visokius Vietnamus, Peru, Himalajus ir baigiant netgi Mad Maxu. Teisybė, ten lėktuviukas smėlio kopose riogsojo, bet esmę tas vargu ar keičia. Čia panašiai kaip kačiuko nuotrauka- visvien visus už širdies stveria, nors ir penkišimtąjį kartą matoma… 🙂
Aišku, piešinukas biškį briedovas ta esme, kad „O kaip tas jeroplanas ten atsidūrė?“, bet jis būtent gražus 😉
Žinia, Tata, nesu grožio ekspertas… Bet galiu pabraižyti įvairias skrydžio/tūpimo trajektorijas, pridėdamas metalų (ten gi, keleiviniame lėktuve, paprasčiausias aliuminio lydinys, o ne titanas) atsparumo atlaikyti įvairias apkrovas kreives (čia užkliuvo išlikęs gyvas sparnas), ir įrodyti, jog piešinys a nė pro kur neatitinka tikėtinos realybės 🙂 . Todėl ir telieka tai mianu. Nu, tuo pačiu, kur apie kačiukus 🙂 .
oi, eiti reikėtų turbūt daug toliau atgal nei priešpaskutinis prieškaris (buvau parašęs „paskutinis prieškaris“, bet gali būti, kad toks kaip tik yra dabar). Pažėkit kad ir šio žanro klasiką – Jeronimą Bošą, http://lt.wikipedia.org/wiki/Hieronymus_Bosch
Siaubingas grožis 🙂