Feed on
Posts
Comments
«
»

Apie pasikeitimus

Sau 9th, 2013 by

Kažkada, kai aš su savo giminaičiais beigi draugais iš pradžių buvome maži, o paskui jauni – buvo dvi žmonių kategorijos: mes ir suaugusieji. Šiandien aš su siaubu suvokiau, kad suaugę – tai mes.

Posted in mintys

15 Responses to “Apie pasikeitimus”

  1. Taškas parašė:
    2013/01/09 12:23

    Siaubas tame gal, kad esame nesuaugę suaugę.

  2. scania parašė:
    2013/01/09 21:40

    Hmmm, nu joo. Bet ne… Tai yra taip, kaip sakai, bet kitaip 😉
    Su siaubu suvokiau, kad nebėra suaugusių, kurie spręs, kad tai aš dabar tas… sprendikas 🙁
    Na, formuluotė klaiki, bet manau, supratai.
    O jei ir nesupratai – nebėra pas ką pasiklausti, ir liks tik tavo versija 🙂
    Štai nebeliko suaugesnių, kurie pataria, bet liko suaugesni, kurie baudžia – pats save dar ir kaip pagrauži už klaidas, kurios atsiliepia artimiems… 🙁
    taip ir žylam… 😀

    • grumlinas parašė:
      2013/01/09 23:29

      Yep, likti atsakingumo piramidės viršūnėje nėra lengvas dalykas

      • Njaa parašė:
        2013/01/10 00:11

        O tai per kurią vietą tai sunku?

        • grumlinas parašė:
          2013/01/10 07:33

          Per protingumo kauliuką – supranti, kad atsakingu būti yra atsakinga

          • Njaa parašė:
            2013/01/10 20:43

            Dabar pergalvojau, ir mislyju, kad iš dalies sutinku. Bet iš kitos pusės tai ne. Bet neesmė, ba nėr sveikatos rašyt paklodės su paaiškinimais, ką turiu omeny.

  3. kūkalis (tadas) parašė:
    2013/01/10 09:13

    Happiness is an imaginary condition, formerly attributed by the living to the dead, now usually attributed by adults to children, and by children to adults. (Szász Tamás)
    Laimė – tai įsivaizduojama būsena, ankstesniais laikais gyvieji manydavo mirusiuosius esant laimingus, dabar paprastai suaugusieji mano laimingus esant vaikus, o vaikai – suaugusiuosius. (Tamašas Sasas)