Yep, mes jį jau turim 😉
Bet apie viską iš eilės: per praėjusius pusantrų metų palaidojome du paskutinius savo augintinius, tad mano geresnioji pusė liko be kažko, ką galėtų globoti ir kas ją dievintų. Šiaip tie augintiniai visai fain, kol sėdi namie, bet kai reikia kur išvažiuoti – tada ir prasideda rūpesčiai, kam juos įprūdyti pasaugoti ar kur surasti kokią ateinančią auklę. Tai mes laikėmės beveik metus po mūsų mažojo basetėlio Kingo smerčiaus, bet… Vienžo, mano geresnioji pusė rado gundantį skelbimą:
Gordis – pliušinis gyvas 1,5 m. meškinas. Atrodo, kad viskas, ko jam reikia, tai žmogus, kuris jį mylėtų ir kurį besąlygiškai mylėtų pats Gordis. Jis kupinas meilės ir švelnumo, kuriuo spinduliuoja visa jo esybė, kuri tarsi liejas iš jo nuostabių didelių žalių akių.
Jis labai trokšta dėmesio ir bendravimo su žmogumi. Gordis – murkalius ir niurkalas, jam tarsi nesvarbu, kaip yra glostomas, kad tik kas glostytų… „Pakasysi pasmakrę? Gerai! Paglostysi galvą arba nugarą? Šaunu! O gal nori man pilvuką pakasyti? Aš nugriūsiu ant nugaros – ir prašom!“
Žodžiu, jis lyg pliušinis minkštas žaislas, kuriam tereikia žmogaus, su kuriuo galėtų dalintis meile! Tačiau ne vien jo charakteris pliušinis.. Jo kailiukas neapsakomai švelnus. O tik pažvelkite, impozantiška jo išvaizda! Juk jis tikras gražuolis, ar ne? Ir toks grožis bei gėris viename dar neturi namų! Skubėkite su juo susipažinti!
Na ir ką – vakar per pusdienį jį ir įsitaisėme. Preliminarinė techapžiūra pas veterinorių atlikta, detaliau ištirsim artimiausiu metu, bet jau aišku – katiegas sveikas ir tikrai labai draugiškas. Nors – nuotrauka ne mano, paimta iš skelbimo, nes pakolkas jis dar nelabai lenda iš saugių palovių ir kitokių užkaborių, o vaikytis su fotiku po namus ir gąsdinti blykste nesinori. Bet po namus slampinėja ir juos tyrinėja, neužmiršdamas karts nuo karto etnešti kuprą pakąsymui 😉
Vardas Gordis, panašu, neprigis, o žvėrisu gaus prabangų Čipso vardą. Kodėl Čipsas? Todėl, kad 😉
Naujas išlaikytinis
Vas 3rd, 2013 by grumlinas
Sveikinam sugrįžus į animalistų bendruomenę…
P.S. Gražus žaaltis…ale Čipsas…
Buvo Dipsis, dabar yra Čipsas 😉
jei lietuviškai pavadintume būtų Traškutis, o suvakarietinus tapo Čipsas
Taip. Kiekvienam savo, bet aš lietuviškus vardus duodu savo augintiniams. PVZ.: įsigijai sausio mėn. tai ko ne Sausis ir t.t. Pas mus aplinkui vien lordai, kingai, džipsiai, dipsiai, kokai, džekai… nu mežinau. Dar suprantu anglų buldogui gal LT vardas nelabai, bet vietiniam…
Ponas Voldemaras turi profesionalios patirties…
Jei kišuosi atsiprašau…
Prieš tai buvo Dipsis, tai taip jau gavosi panašus skambesys 😉
O kaslink lietuviško vardo – nu ne Rainiu Leopoldovičium gi jį vadinti 😉
Taip, pas mus gyvena Alisa ir jos dukrytė Vyšnia!
va būtume paėme dar sausio mėnėsį, tiktu Sausiukas, t.y Traškutis = Čipsas
na siūlomų katėms vardu pasirodo yra nemazai:
http://www.gyvunas.lt/enciklopedija/kaciu-vardai,
ach nepasinaudojom, pavadinom taip kaip jautėsi…
„..ir kas Ja dievintu…“ xe xe xe 😉
nu šunys, kai gerai šemininkus išsidresiravo dievino, katinus teks dievinti pačiai…
Vardą užskaitau. Gyvulį irgi. 🙂
Gyvulys labai gudras – šiandien turėjome vežti pas veterinorių – pasislėpė taip, kad nerandame 🙁
Po vonia? Mano amžinatilsi Tobė nuo perkūnijos ir fejerverkų visada po vonia slėpdavosi.
Nea, vonia pas mumi be slėptuvės. Iš vienos vietos išginiau, bet nespėjom pagauti, tai virtuvėje įsispraudė taip, kad tik išardžius spinteles teišlupsi 🙁
Nu jo, jei katins užsispyrė – šakės, neįtikinsi nei gražiuoju, nei piktuoju.
Teks ardyt spinteles… 😉
Nieko, išlys – labai mėgsta būti glostomas. O vešim pas veterinorių ryt ryte tada
Mūsiškė tik vieno dalyko pasauly bijo – dulkių siurblio.
Tiesa, pamačiau pavadinimą – išlaikytinis. 🙂
Anekdotas toks yra:
Katinas: aš – katinas! O ką tu gyvenime esi pasiekęs? 🙂
Na taip – katino darbas yra būti katinu 🙂
pasislėpė tik po to, kai išgirdo žodį vešim
automobilius – brrr…
http://www.youtube.com/watch?v=VxFDT0ZJHc4
Gražus zvierius – fotogeniškas – žaliaakis panteras 🙂 Na ir pas katinus charakteris ne visada „pliušinis“ bei naujose erdvėse irgi dažnai lėtai adaptuojasi. Gal tai ir nuo erdvės priklauso..
Beje, čipsais-traškučiais autofanai kartais ir pėsčiuosius vadina 🙂
Taip, didžiaiakis gražuolinas.
A propos – pėstieji dar gali būti įvardinami „kėgliais“, bo juos numušti galima, bet negalima 😉
„Kėgliai“ dažniausiai numušami nekontroliuojamu slydimu…:)
aha, panašiai kaip boulingo rutulys – rieda toli gražu ne visada ten, kur taikei )
Danguje Tamstai bus atlyginta 🙂
Nors ten 😉
Anksčiau tai ne, nes katinas Jus geriausiu atveju toleruos. O ir atlygins ne jis. Ką padarysi-katinas.
mielas labai 🙂 mes tokį juodai baltą turėjom, tai buvom pavadinę Buduliu 😀 labai jam tiko tas vardas.
mjooo… mudu su scania kaip sykis budulių tematika kilometrą komentarų prirašėme 😀
o scania dar gyvas? nebepamatau kažkaip.
Normaliai gyvas, pas mane komentuoja, tik pas save neberašo. O gaila 🙁
va, tą irgi pastebėjau… tikrai, kad gaila.
nu ir aš pastebėjau. Vansi, vis mes pastabūs 😀
kai nebeištveriu – parašau 😉
bet neįdomu. O štai dialogai Palėpėje – įdomu. O jei dar mano charakteris būtų kiek labiau sugyvenamas… 😀
Mano gerbiamojo pusbrolio katinas irgi buvo Budulis. Bet visi vyresnės kartos atstovai kažkodėl vadino Budulajum… Nors ne „kažkodėl“, man tas filmas irgi patiko savo laiku. 🙂
Sveikinimai įsigijus naują draugą. Katinas gražuolis (juolab, kad beveik mūsiškės kopija). Žodžiu, linkiu gerai sutarti ir lauksiu naujausių šio gražaus gyvulio nuotraukų. 🙂
Aha, charakteris jo tikrai geras 🙂 Ir kai apsipras – bandysiu pafotkinti
Suvaikėjusio sveikinimas – ilgas, žinomas, bet geras :
http://www.youtube.com/watch?v=6OGi-sk2bWU
… nu va… Šiaip – kažkas šeimoje turės tikrą ir neįkyrų draugą 🙂
Matysim, kaip čia bus toliau
Žmona šers, o tu draugausi 🙂
Nu kad pakolkas žmonos kojūgalyke gyvena 😉