Čia tas atvejis, kai palaikau elgesį. Vengrija, 1956 metai
Elgesys su paminklu priklauso nuo paminklo
Vas 11th, 2013 by grumlinas
Posted in istorija
24 Responses to “Elgesys su paminklu priklauso nuo paminklo”
-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Tadas apie Apie / Contact
- ndl apie Apie / Contact
- Voldemaras apie Ir vėl name
- Taškąs apie Vėl namie
- grumlinas apie Vėl namie
Kategorijos
Žymos
365 žodžiai Akvarium AmyMacdonald basetėliai blog'as DeepPurple DireStraits EE-photo EG-foto Egiptas ES-foto fotopatirtis fotopuslapiai fototechnika FR-foto gabija Google+ Hiperbolė Koike kompiuterija Latvija LedZeppelin Lenkija Lietuva LT-foto LV-foto PinkFloyd PL-foto ProcolHarum Sirija SK-foto Slade SteamPunk taip buvo TheBeatles TheDoors TN-foto Tunisas UK-foto Ukraina videoteka vietelės Webshots xminde ŠvėkšnaArchyvai
Blog'ai
Citroen
Mano kūryba
Naudmenos
Palėpės radiniai
Rinktiniai puslapiai
Vertyklės
Subscribe
Metainformacija
Bet tai tas pats simbolis. Tas pats veršis.
Neapykanta gimdo neapykantą.
Kai Leniną Vilniuje nukėlė – irgi neapykanta pagimdė neapykantą? Nors dieduškai Iljučiui Lietuva turi būti dėkinga už du dalykus: 1) Lietuvos Nepriklausomybės pripažinimą, t.y. Žečpospolitos padalinimo pasekmių likvidavimą ir 2) 1920 taikos sutartį, kuri apibrėžė Lietuvos sienas
O Vengrija – visos revoliucijos tueri bendrą bruožą – kraują. Tiesiog jis praliejamas anklsčiau/vėliua, jo praliejama daugiua/mažiau, bet taip jau yra su tuo dalyku 🙁
Na, toks elgesys su simboliu yra… Neapykanta. Ar ne?
Aš nepeikiu. Bet tai tik simbolis.
Žinoma, simboliai turi reikšmę. Ir pasitiešinimas toks turi taip pat reikšmę.
Bet tai yra neapykanta. Aš idealistas. Aš galvoju, kad prieš neapykantą galima kitaip gal kovoti. Bet matyt, todėl kad jaunas dar labai.
Gal ignoravimas dar geresnis nuomonės išreiškimo būdas? Ne tai, kad palikti stovėti, o tiesiog nuimti, supjaustyti, ištirpdyti ir padaryti naudingus visuomenei dalykus. Galbūt pasitiešinimui tiktų ir kokių viešų tualetų klozetai.
Man tik va ant skulptūros deginimai kažko atrodo taip desperatiškai. Bet matyt taip ir yra…
Tos desperacijos daug ir mūsų visuomenėje. Antai yra žmonių, kurie dėl mano bandymų tokią poziciją išreikšti, uždėjo ant manęs soc. tinklų blokavimą. Ir man dėl to liūdna. Aš ne su jais – reiškia prieš juos. Kažkur girdėta :/
Taip, tai yra neapykanta. Neapykanta, per paminklo niekinimą perduodama žmogui, kurio tarnai Vengriją pavertė stalinistiniu pragaru. Pasidomėk Vengrijos įvykiais – įdomūs dalykai ten dėjosi, kai bandymas taikiai pereiti nuo stalinizmo prie kažko žmogiškesnio dėl abiejų pusių bekompromisiškumo baigėsi žiauriomis skerdynėmsi iš abiejų pusių.
Kaslink tavo blokavimo: nesiparink. Per ilgai tau liko gyventi, kad taip ilgai graužtumeis, kad kažkam kažkas tavyje nepatiko 😉 Plius – visiems mielas nebūsi, ir tai yra patikrinta.
Aš dėl asmenybių ir nesiparinu. Aš gal kiek parinuosi dėl įtakos. Bet tai vėlgi, gal tik audra stiklinėje 🙂
True-true.
O man gražūs seni paminklai. 🙂 Naujus balvonus labai jau nykius pas mus kepa.
Reiktų kakluose sriegius įtaisyt, nuėmei vieną galvą, prisukai naujoviškesnę, kai kas pasikeičia, prisukai vėl kitą, greita ir pigu.
Na, šiuo konkrečiu atveju to paminklo meninė vertė buvo niekinė, gal greičiau tai valdžios simbolis
Griaunantys šarikovai į meninę vertę visven nežiūri.
Ant Žaliojo tilto viena iš skulptūrų vistik Mikėno yra, bene geriausio skulptoriaus Lietuvoje, gerai, kad dar jo Melnikaitė Grūte išsaugota.
Ir išvis tas principas, nugriovėm ir viskas, praeities nebuvo, nuo 1940 iki 1990 nebuvo apskritai nieko, labai jau toks šiaip sau.
Čia soc. tinkluose buvo karštos diskusijos ta tema:
http://skirtumas.popo.lt/2012/01/22/balvonai-ir-zalias-tiltas-bei-makle-ge/
Dėkui, čia vos ne pusdienio perskaityt reikia. 🙂
Gediminas K. diskusijose paminėjo Kryžkalnio paminklą.
Šleivas kryžius ir mobiliako antena vietoj jo – tolygūs mainai?
Smagu būdavo pro jį pravažiuot, iš toli matydavosi, jūra jau nelabai toli… 🙂
Mane tiesiog erzina tuščios erdvės po nugriovimo – dabar jau ir surūdijusį vamzdį rėkčiau amžiams palikt, pastovėjo, apsiprato – viskas.
Paminklai Stalinui-Leninui – jiems tikrai Lietuvoje ne vieta. Žaliojo tilto skulptūros – man jos nemaišo, plius yra tipiškos laikotarpio atspindys, tad gali stovėti, tik va šarikovams norisi iš jų daryti priešą
nus tai reik padaryti, kaip kazkada „Dienovydi“ rase – nudazyti salmus zydrai ir parasyt UN ir paminklai igaus visai kita prasme.
Siaip tai siulyciau griauti paminkus be neapykantos – su sypsena veide….
😀 😀 😀
Rusijoj verda diskusijos dėl Caricino – jų dūma priėmė įstatymą, kad Volgogradas laikinai – jubiliejams,paradams ir panašiai – tampa Stalingradu.
Prajuokino Žirinovskis, TV diskusijoj nedalyvavęs, bet pareiškęs:
– Aplamai, kur tai matyta- miestus, netgi gatves gyvų vadų pavardėm vadinti ?! Juk nėra Ruzveltjorko, Čerčilsburgo ar deGolyžiaus…
-Vladimir Volfovič, gal primintumėt JAV sostinę? – klastingai klausia vedantysis.
– A, tai jankių neišprūsę bernai, buvę vergai persistengė. Dar ten keletas pavyzdžių Lotynų ubagynuose galime atrasti, bet tai – ne pavyzdys.
Tuo metu, berods, Vašingtono jau gyvo nebebuvo ;’)
Buvo, „net“ 8 metus, bet amerikonai pavadino naują miestą, o ne pervadino – tai, ko gero, tikrai bolševikiškas išmislas.
Griaudami Žaliojo tilto skulptūras būtume tokie pat bolševikai, tik trispalviai 🙁
Kaip ir teigdami, kad 1940- 1990 metais nieko gero nebuvo.
Gerai, kad ne pas Užkalnį ar Rokiškį rašai – būtum pasmerktas kaip kokis sovietikas, nes jie nelabai matė 70uosius, kai situacija tikrai sąlyginai pamažu gerėjo, o jų supratimas yra po 85ųjų, kai viskas pamažu su pagreičiu ėjo velniop.
Taip, gerai dėl kilimo/kritimo pastebėjai. Nu, su kai kuriais rašančiais ginčytis gal ir neįmanoma. Karštakošė Oželytė sakė:
-Ir koks kvailys kažkada pasakė, o kiti kvailiai įtikėjo, jog tik ginče gimsta tiesa!
Kalbant apie rusus reta kuris supranta, jog karas po raudona vėliava pas juos palietė kiekvieną šeimą, kaip kad mūsų kiekvieną – tremtys Sibiran.
Apskritai retas kuris iš mano skaitomų lietuvių blogerių supranta, kad rusai visai kitaip žiūri į pasaulį
Tos skulptūros ant Žalio tai pačios greitai nugrius, jų versti nereiks.. Kažkada Maskvos merija siūlė pafinansuoti, gal gerai, kad atsisakė. Bet palikti tokiam stovyje – dar blogiau.
Ale dydelis koksai… Kažkaip teko taip padiskuot su vienu tokiu, berods nesenas žmogus, o dar sykį teko įsitikinti – kaip ši zaraza stipriai prie smegenėlių priskretusi. Nėra kaip tad ir kaimynais stebėtis:
http://thewanderingscot.com/stalins/midis/IMG_6551.JPG
Stalinas dabar yra brendas, kaip kad kokia Nike ar Coca Cola, tik skirtas įkišti idėjas