Xe-xe-xe… tik aš ne studentas, o jau treti metai kartografijos dėstytojas-valandininkas rudens semestrui 😀 Trečias stacionaro kursas LŽŪU žemėtvarka, lygtai jau apsitrynę žmogučiai. Šiandien buvau pirmoje lekcijoje, toks keistokas jausmas suvokiant, kad kadaise ir aš pats taip klausiausi dėstytojų, ir man atrodė, kad jie visažiniai, ir dėsto tokias aukštas materijas kurių niekad nesuprasiu. Atėjo laikas – supratau 😉 Suvoki, kad gal ir žinai daug daugiau už studenčiokus, tačiau daugelį dalykų jie kol kas tiesiog praignoruos, kad tik pradėję dirbti suvoktų – „mums apie tai pasakojo, bet tai neatrodė svarbu, o dabar to prireikė“. Pats su tuo susidūriau, kai prieš 26 metus baigiau savo Alma Mater, ir tik darbe suvokiau, kad didžioji dalis iš to, ko mokiausi – „v žopu“, o tie dalykai, kurie neatrodė svarbūs ir reikalingi – būtent iš jų ir valgysiu duoną. Ir valgau.
Bet kokiu atveju – kol kas šurmulys per lekciją, bet dar priimtino lygio 😉
Čia turbūt didesnį susidomėjimą rodo neakivaizdininkai, kurių nemaža dalis dirbančių, ir praktiniai dalykai, padiktuoti patirties, jiems gali tsakant „praversti ūkyje“. Na kol kas prasideda viena partija neakivaizdininkų, paskui paduos dar kitą, pažiūrėsim.
Mokslo metai prasidėjo…
Rgs 2nd, 2008 by grumlinas
Iš istorijos pamokų vidurinėje pamenu, kad mokymasis amato prasidėdavo nuo dirbtuvių šlavimo. Du metus.
Yra racijos 🙂
Nepabuvęs šlavėjėliu, nebus geras šaltkalvėlis…
Beje, ir filmukuose karatistų mokymą pradėdavo ūkio darbais 😀
Neaišku tik, kiek ten dokumentikos 🙂
Tobulai įvaldžius grėblį, nunčakai – fignia 😉