Kažkaip vakar Kovo 11osios proga prisiminiau seną priežodį apie pasitikėjimą:
Pasitikėjimas – kaip popierius – jį suglamžius, niekaip idealiai nebeištiesinsi
Taip ir su mūsų pasitikėjimu tais, kurie mus kažkada vedė į Nepriklausomybę – nemaža jų dalis su mūsų pasitikėjimu jais pasielgė kaip su tuo popieriumi. Tik va nedera sieti to suglamžyto pasitikėjimo su pačia Nepriklausomybe, nes dumblas visad galų gale nusėda ir lieka švarus vanduo
Apie pasitikėjimą
Kov 12th, 2013 by grumlinas
Suglamžytus – iškart į trešą ir taip tol, kol kažkas pradės gautis. Gerai būtų, jei taip būtų. Gaila, bet kolkas tais suglamžytais popierėliais valdžios aparatas apskretęs, kaip kokis lauko šikinykas. O pasitikėjimo trūkumo priežasčių gali būti daug, viena jų – kelintus metus vis augančios valdžiapanų fobijos savo žmonėms. Ką nei pirmą nei paskutinį sykį galima buvo stebėti ir vakarykštėje eisenoje…
Tai kad ta suglamžyto popieriaus karuselė tebesisuka… 🙁
Tai kad tie, kuriais pasitikėjome daugumoj atvejų buvo tiesiog nustumti šonan, apsimetėlių vilkų avių kailiuose ne dauguma buvo. Štai iš karto po to – taip, tie išlindo iš šešėlio…
O dabar ištiesinti popierių – vargu ar įmanoma… 😀
Aš net sau tyliai manau, kad tie, kurie gali vadovaut – tie retai kada patys veržiasi į valdžią, užtat tie, kurie veržiasi – daugumoj atvejų … na… jei be cenzūros… bet ne… nu, ir taip aišku 😀
Nustumtieji neprarado mūsų pasitikėjimo, gal netgi atvirkščiai – jie tebelieka moralinis autoritetas. Gi juos nustūmęs dumblas istorijos teismo pamažu grimzta dugnan.
O kaslink praradusių mūsų pasitikėjimą – kiekvienas iš mūsų turbūt turi skirtingą sąrašą
…bet tuose sąrašuose daug bendrų pavardžių 😀
Įtariu, kad taip 😉