Feed on
Posts
Comments
«
»

Kovo 13, -13C

Kov 13th, 2013 by

Ei, kur tas kvazi-mokslininkų skelbiamas globalinis klimato atšilimas?! Man ŠALTA!

Posted in glupstvos

8 Responses to “Kovo 13, -13C”

  1. Njaa parašė:
    2013/03/13 10:15

    Lauke gi bilenkoks pliusas, saulutė žeme ritinėjas, paukščiukai blerbia, kvietkeliai žydi… kur nors pietuose.
    Man ta žiema irgi jau skersai gerklos. Malkos baigiasi, bliamba. 🙁

  2. sulerin parašė:
    2013/03/13 11:21

    Net pas mus šilčiau.

  3. Taškas parašė:
    2013/03/13 15:04

    Beveik (ne)įtikėtina istorija:

    Pirmadienio vėlų vakarą dukra, grįždama iš darbo, pamatė vidury Žirmūnų gatvės prie Tuskulėnų partrenktą šuniuką. „Paėmiau visą sustirusį, be gyvybės ženklų, išklausiau vairuotojų teisingų, labai piktų žodžių, atsisėdau ant suoliuko- kad šunelis numirtų ant rankų, gerai, kad tokia porelė užsistojo… šunelis pramerkė akis, gailiai, gailiai sudejavo“
    Porelė tą ciuckį nufotkino, pažadėjo iškabinti skelbimą su dukros telefono numeriu, taigi, dar vienas šuo namie yra 🙁

    Vakar visa diena – veterinorius : „panašu, žaizda šautinė, kojelėje – svetimkūnis“ . Rentgenas po peitų parodė, kad ne. Čipo irgi jokio, kas natūralu kiemterjerui.
    Ciuckis – maždaug 2-2,5 metų kavalieraitis- atsigavo ir pradžiai atžymėjo savo teritoriją, pradedant nuo kompo kėdės. Kieme irgi. Reikia saugot, kad mūsų penkiasdešimkilograminė kalė Ulė to nepamokintų savaip.
    Internete – vienas skelbimas, bet šuo ne tas.

    • Taškas parašė:
      2013/03/13 17:50

      Taigi, be reikalo tikėjausi, jog kokia bobutė- šeimininkė prisiprašys, kad kas nors internetan parašytų.
      Beliks atšilus orams šunėką vežtis ir vedžioti po Žirmūnus, gal suras savo namus.
      Apie pridavimą prieglaudon- jokių vilčių. Nebent- surasti NAUJĄ šeimininką, tikimybė irgi – oho 🙁

      Taigi, namie nusimato du šunys, na, būna dar blogiau- 3. 🙁 + 🙂

      Bet – paskambino…Vyriškas balsas, pagal jo pasakojimą gal tai jo šuo, gal ne, nes antkaklis ne juodas, o rudas, į vardą – Fyzas (sic) nereaguoja, ausys didokos, bet ne didelės, nes stačios etc. Vis tik pažadėjo atvažiuoti pasižiūrėt, tikslinosi kuom ir kaip patogiau… Na, maža vilties.

      Atvažiavo. Didelis raudonas džipas. Šuniukas net pašoko pamatęs, o kai išlipo atvažiavusieji – džiaugsmui nėr ribų 🙂

      Va, tai tau, pasirodo, ką gali šuns laimė. Ir trys trenkti.

      • grumlinas parašė:
        2013/03/13 21:14

        Sveikinu visus su laiminga pabaiga 🙂

        • Taškas parašė:
          2013/03/14 10:17

          Ačiū, pabaiga tikrai laiminga, kaip kokiame filme Happy End.
          Šiiiitiiiieeek prirašiau, nes gyvenime tikrai tas reta.
          O šuns šeiminykas – vyras pačiame žydėjime- nesupranta, kad jo ciuckiui irgi morčius veikia, net pavadėlio neturi ko gero.

          O gal kaip tik supranta?