Feed on
Posts
Comments
«
»

Apie pasaulio sąlyginumą

Kov 28th, 2013 by

Iš trinamų juodraščių:
Ar kada nors susimąstėte, kad pasaulis egzistuoja tik tada, kai mes jį jaučiame. Juk iš tikrųjų – kai jo jausti negalime – jo tarsi nėra. Pavyzdžiui, kai miegame – pasaulio iš tikrųjų nėra ir ničnieko nevyksta. Ir tik mums prabudus, prasideda gyvenimas 😉

Posted in mintys

7 Responses to “Apie pasaulio sąlyginumą”

  1. pričkus parašė:
    2013/03/28 08:44

    Su Šliogeriu nebandei kalbėti?

    • gunas parašė:
      2013/03/28 09:18

      Ir mirties nereikia bijoti- kai aš esu- jos nėra, kai ji yra- manęs nėra…

    • grumlinas parašė:
      2013/03/28 13:03

      Nea, cia mano kreivamintes 😉

      • gunas parašė:
        2013/03/28 17:48

        Idejos kabo ore, nes ši filosofija toli gražu nenauja…

        • Taškas parašė:
          2013/03/28 19:17

          Egocentrizmas toks. Suvokiant, kad perspektyvoje neišvengiamai virsi dulke, net – dulkele. Ir nieks tavęs neminės.

          Gaspadoriui yra šiokie tokie šansai, gal koks XXIII amžiaus internetarcheologas panaudos jo darbus kokioj nors daktarinėj disertacijoj.

          • scania parašė:
            2013/03/28 20:16

            Na, tai nėra svaičiojimai tuščioj vietoj, kad ir kaip nebūtų keista, bet fizikoje yra hipotezė apie tai, kad stebėtojas keičia reiškinį, nuo stebėtojo viskas ir prasideda 🙂
            Beje, nuo tokių minčių puikiai saugo … religija 🙂 Šitą mintį idealiai atsveria tikėjimas siela. Tada neliks pasaulio tik tada, kai neliks sielos.
            Truputį linksmiau 😉

        • grumlinas parašė:
          2013/03/29 10:29

          Taip, nes tiesiog drastiskai nauju ideju is esmes nebera