Perskaičiau internetuose, susi=vengiau, paskui susimąsčiau 😉
Vietoje to, kad tuščiai vėpsoti televizorių, geriau nueik į miesto parką ir pašerk tvenkinyje plaukiojančias antis batonu. Gali taip nutikti, kad vieną kartą tu tapsi bedarbiu ir valkata, tad gaudysi tas antis ir jas valgysi.
Ančių maitinimas – investicija į ateitį.
Geras 🙂
Žmogus niekad nežinai, kas nutikt gali 😉
🙂 Tiksliai, žmogiškais žodžiais sofomanui paaiškinti investavimo privalumai. Viena detalė: vykstant tolimesniam niekuom nepateisinamam Lietuvos užvertimui sniegu „investicija“ netrukus gali atsidurti kur nors Afrikoje. Taip gali atsitikti net su visu pensijiniu fondu – gaudyk paskiau paukštį kažkur safariuose…
Ančių šėrimas ateičiai – veikia ne taip. Jei šertumei antis gyvenime iš tikro, tai tai nekiltų tokios mintys. Šerdamas antis išmoktum jas pažinti, atrastum geriausią jauką, išmoktum prisijaukinti – ir visiškai nesvarbu, kad tavo šertosios antys išlėkė paskui pensijas į Kanarus, tu jau mokėtum pasigauti kitą antį.
Investicijas skaičiuojant pinigais – ne visada gali pamatyti tikrą vaizdą 😀
Anyway gaila, bet nereguliarus šėrimas labdaringais batonais negarantuoja oraus bedarbio-valkatos pragyvenimo, reikia investuoti į žinias 🙁
Deja, didžioji dalis dabartinių bedarbių žinias laikė (ir tebelaiko) niekam nereikalinga glupstva
O! Negarantuoja! 🙂
Oraus bedarbio-valkatos pragyvenimo negarantuoja niekas, anei investicijos į pensijų fondus (kurie gali irgi byrėti pakais po tuziną su kaspinėliais), nei į nekilnojamą turtą (uždės mokesčius – pasodins už nemokėjimą) net į žinias – išmoksi kalvio mokslo, tarkim, bet dėl sveikatos negalėsi kūjo kilot (gink dieve nuo tokių bėdų).
Garantijų nėra, net valstybei gali šauti į galvą šaudyti į bomžus. Pilietinė visuomenė jau dabar nuteikinėjama ta kryptimi 😉
Tik tarzanai, kurie ir dabar gyvena miške, likę be darbo negyventų prasčiau – bet vargu ar tai teisingas būdas saugotis nuo negandų… 😀
Zuokis (tas, kurio niekas nerinko) iš valkatų sugebėjo atimti beveik paskutinę garantiją – išmaldauti. Duoti išmaldos, – tai, kas šimtus metų buvo krikščioniška tradicija – nebrendylų funkcionierių dėka tapo administraciniu nusižengimu.
Tipo batono vistiek gaila? 😉
Batono negaila, – vat ančių Nery kokią savaitę nesimato, gal viena kita 🙁
Suvalgytos jau gal? 😉
Nu jo, ne vienerių metų stebėjimai rodo, kad valkatų daugėja, o ančių mažėja. Ir bebrai prapuolė 🙁 Anksčiau vis šalia kranto lydėdavo, sabakievičių paerzinti, išdykėliai… Nu gal visgi tai tik nelemtas sniegas gamtai pabusti neleidžia.
Liūdna statistika 🙁