Feed on
Posts
Comments
«
»

Apie kraštovaizdžių fotografavimą

Bal 6th, 2013 by

Pastebėjau, kad, fotografuodamas kraštovaizdžius, pradėjau gana griežtai eliminuoti gamtos vaizduose žmogaus veiklos pėdsakus. Ne post-apdorojimu-retušavimu, o kadruodamas nuotrauką. Aišku, kai fotografuoji kokius pastatus ar kelią – jie savaime yra kadre, tačiau jei fotografuojami kokie nors laukai-miškai – kiek galima vengiu namų ir kitokių elektros linijų. Be abejo, jei iškadruoti nepavyksta – jie lieka kadre, nes esu dokumentalistikos šalininkas ir nemėgstu objektų šalinimo iš kadro, nebent tai techninės šiukšlės.
Nežinau, ar taip dariau anksčiau, tiesiog tik dabar kažkaip atėįjo galvon tokia mintis 😉

Posted in foto, mintys

14 Responses to “Apie kraštovaizdžių fotografavimą”

  1. scania parašė:
    2013/04/06 09:24

    Hmmm, turiu įtarimų, kad mums šią mintį jaunystėje įdiegė taip, kad net nepastebėjom!!! Pergalvojau savo patirtį – ir šitaip elgiuosi nuo mokyklos. Ir draugai taip darė. Kažkas mus išmokė, bet taip, kad galvotume, kad čia mūsų mintis – tobulai išmokė 🙂
    Čia mano versija 🙂

    • grumlinas parašė:
      2013/04/06 10:06

      Škias, pasąmoninga veikla? 😉

      • Taškas parašė:
        2013/04/06 11:12

        Ir aš su savo trigrašiu su tokiu pastebėjimu- fotografuoti jokiu būdu ne pasauliui, o kiek įmanoma beveik prieš saulę, bent 45 laipsniai. Gerai, kai iš šešėlio galima tą padaryti.
        Anksčiau tam būdavo blendos ant objektyvo, o dabar?

        • scania parašė:
          2013/04/06 12:22

          Aha, girdėtas būdas, ir naudojamas 🙂 Užtenka šalia stovinčio pagalbos, kad ranka uždengtų objektyvą nuo saulės 😉
          Matyt tarybų laikais ne veltui žurnalai rašė apie fotografavimą, mokyklose veikė fotobūreliai ir žiniasklaidoje būdavo „patarimai pradedančiajam“ 🙂 Juk mes visi maždaug iš ten pat, ir, kaip aiškėja, darom taip pat 😀

        • grumlinas parašė:
          2013/04/06 12:25

          Blendos dabar pridedamos prie kiekvieno objektyvo, ir aš visąlaik jas naudoju (su abiem turimais objektyvais), išskyrus fotografuojant su blykste, nes duoda strošną šešėlį

          • Taškas parašė:
            2013/04/06 14:21

            Būreliuose nebuvau, bet kiek pamenu fotografijos vadovėlyje (Kasperavičiaus?) rašė, kad saulė turi šviesti į pakaušį.

            Reiks ieškot blendos ant mobiliako – humoras toks čia, dėl visa ko. O jei rimtai, tai pamenu, kaip kažkada ginčijausi dėl to su tokiu kiek vyresniu bendradarbiu, o galutinai įrodžiau, kai jis demonstravo kelias skaidrių fotojuostas, darytas plaukiant Sibiro upe- vienos uolos plokščios, kaip dekoracija, o kitos – fantastiškai atrodančios, lyg tūrinės…

  2. Adis parašė:
    2013/04/06 17:59

    Bet tai juk čia natūralus fotoelgesys: ką nori parodyti, taip ir komponuoji. Nori zvimbiančių laidų svajingumą parodyt – lendi po stulpais ir lauki žydro dangaus su ar be debesėlių. Nori gamtą parodyt – kraipais, kad į kadrą tos apčios elektros magistralės nepakliūtų.

    Žodžiu, nesupratau įrašo esmės, jausmas toks, lyg lyg Kapitono Akivaizdumo būtų rašyta 🙂

    • scania parašė:
      2013/04/06 21:17

      Hmmm, ko nesuprasti? Natūralus fotoelgesys turi šaknis – bet apie tai niekad nemąstom. Štai Grumlinui iškilo mintis – o mes puolėm doroti… 😀
      Man tikrai įdomu, kodėl žmonės elgiasi vienaip a kitaip – nesvarbu, tas elgesys natūralus ar išmoktas.
      Na, grįžtu prie temos – jei mes visi daugmaž taip pat natūraliai fotkinam (ar bent jau stengiamės), tai:
      1) iš kur facebooko (pavyzdžiui) fotkėse tiek šlamšto?
      2) kaip bendraminčiai (na, kurie stengiasi be šiukšlių) sumąstė lygiai tą patį?
      3) sekantis lygis – jei jau nesimokę kuriam vaizdą – ar fotografavimas įgimtas?
      4) ar žmones, kurie patologiškai nesupranta kadruotės vadinti ligoniais?
      Tai nėra paprasta – natūralūs dalykai. Pvz mano durna galva, tai tiesiog tarybų laikais veikė neakivaizdus švietimas. O mes tada jauni buvom, galvos imlios… 😀

      • Adis parašė:
        2013/04/06 21:45

        „Hmmm, ko nesuprasti? Natūralus fotoelgesys turi šaknis – bet apie tai niekad nemąstom. “

        Bet tai kiek prasminga mastyti, kodėl slystelėję sumataruojame rankomis? Ar paspringę bandome atsikosėti? Ar, sąmoningai nerdami į vandenį, įkvepiame oro?

        „1) iš kur facebooko (pavyzdžiui) fotkėse tiek šlamšto?“

        Nes FB suteikia superlengvą galimybę dalintis viskuo ir tai nieko nekainuoja + esant didelei turinio sklaidos galimybei, galima sulaukti įvertinimo (like) vien už tai, kad kadre yra pažįstamas veidas.

        „2) kaip bendraminčiai (na, kurie stengiasi be šiukšlių) sumąstė lygiai tą patį?“

        Nes žmogus eidamas natūraliai mojuoja rankomis. Daugiau ar mažiau.

        „3) sekantis lygis – jei jau nesimokę kuriam vaizdą – ar fotografavimas įgimtas?“

        O ar vairavimas be avarinių situacijų yra įgimtas?
        Tik kažkaip niekur nematau pamąstymų apie tai, kad „wow, prieš sankryžą pristabdžius, žymiai sumažėja rizika į ką nors įsirėžti“.
        Tai – absoliuti tiesa, bet juk čia jau Kapitono Akivaizdumo jurisdikcija.

        „4) ar žmones, kurie patologiškai nesupranta kadruotės vadinti ligoniais?“

        Neapibūdinti jų kuriančiais, ir tiek.

        • scania parašė:
          2013/04/06 22:02

          Na slystelėjus mataruoti rankomis prasminga, t.y. tyrinėti tai – tai yra vestibulirianio aparato tyrimas. Reakcijos greičio matavimas, beje, tai irgi nusako bendrą organizmo sveikatos būklę. Medikas nemažai pasakytų iš teisingai surinktos statistikos 😉
          Dėl faceboko – ne dalybų paprastumas, ant stalo, o fotografų retumas 😀
          Dargi mataruoti rankomis – ne visada natūralu. T.y natūralu, bet kariškį pažinsi iš išmoktų dalykų.
          O! Štai, atskyrei kuriančius nuo kitokių. Tuo klausimų kiekį padidinai… Kodėl kuriantys kuria panašiais principais? Ar tai kaip mataravimas rankom kojom – negali būti pakeistas? 😀
          Na, o jei pabandytum suprasti? Ar tai, kas akivaizdu negali būti įvardijama? Čia kaip su vairuotojais – paklausk, kaip jie važiuoja posūkius, nė velnio nepasakys (daugumoje atvejų) kada pristabdo, kada perjungia bėgį, kada atleidžia sankabą ir kaip spaudžią gazą. Ir nepapasakos net tada, kai tas procesas gali būti taisytinas! Supranti, jam akivaizdu – t.y. negalvotina, o kad krumplį permuša už posūkio tai jam dzin?! 😀

          • Adis parašė:
            2013/04/07 09:24

            „Ar tai, kas akivaizdu negali būti įvardijama?“
            Gali, bet kokia prasmė ir nauda?
            Nors aišku, priklauso nuo auditorijos. Man kažkaip susidarė įspūdis, kad čia ne ta auditorija ir ne tas lektorius 🙂

            Jei Grumlinas būtų parašęs „o žinote, juk žemėlapiai ne šiaip sau paišomi, ten toks dalykas, kaip mastelis yra!“ būčiau sureagavęs lygiai taip pat – WTF?.. 😉

    • grumlinas parašė:
      2013/04/06 22:24

      Nu būtent ir rašyta Kapitono Aklvaizdumo, pačiam suvokus, kad aš tą dariau, to nesuvokdamas 😀

  3. vyr parašė:
    2013/04/06 22:43

    taigi tame ir visas žavumas, taip kuriamas naujas ir dažnai niekur neegzistuojantis virtualus pasaulis, žiūrovas interpoliuoja į visas puses nuo kadro, o kad ten tarkim kokie apšnerkšti konteineriai, pro kurių tarpą aš nupyliau rudeninį suartą lauką, padengtą auksu nuo pakelės medžių, tai to nelieka, ir ačiūdie 🙂

    • scania parašė:
      2013/04/07 08:33

      tiksliai, taip kuriamas pagražintas pasaulis – nespręsiu gerai tai ar blogai, bet fotografuojant su šiukšlėmis būtų kuriamas blogasis virtualus (žiniasklaidinio tipo) 😉