Feed on
Posts
Comments
«
»

Apie rūką ir drąsuolius

Bal 16th, 2013 by

Vakar ryte in Kowno buvo totalus rūkas. Važiuoju karštaimylimandarbelin, gatvė lyg ir 4 juostų, bet po vieną iš kiekvienos pusės užstatyta miegančiais awto, tad lieka tik pirmyn/atgal. Prieš mane neskubėdamas rieda tautietis, bo nifiga nematyt, aš laikausi distancijos, bo rūkas. Staiga užpakaliniame veidrodėlyje pasirodo mazdagolpas ir drąsiai bando lenkti mane, bo negi pacukas vilksis paskui lochą? Tik staiga priekyje per rūką pasimato priešpriešinės šviesos ir aš ant greičiaus pradedu gimdyti mintį – ar čia man kirsti ant stabdžių, kad tas py*dukas spėtų įnerti prieš mane, ar gazuoti pirmyn, kad jis galėtų grįžti paskui mane. Laimei, py*dukas kerta ant stabdžių, tas aš kertu ant gazo, mazdagolpas neria paskui mane. Psio, prasilenkėme su prišpriešine, mazdagolpas iš paskos ramiai riedėjo iki sankryžos, kur nusuko dešinėn.
Vienžo, kaip sako patyrę vairuotojai: „Arba tu, arba tave – viskas tik laiko klausimas“

Posted in glupstvos

5 Responses to “Apie rūką ir drąsuolius”

  1. Jurkis parašė:
    2013/04/16 11:31

    Tokiais atvejais man norisi išsitraukti nuograužą iš mazdagolpo ir suduoti per veidą. Žadina žiaurumą anie.

    • grumlinas parašė:
      2013/04/16 12:00

      Mumi esmi labai pakantus 😉
      Aj, nutariau, kad su tokiais subingalviais beprasmiška aiškintis – gamta tokius anksčiau ar vėliau ant pakelės medžių išfasonuoja

  2. Yo! parašė:
    2013/04/16 16:27

    Jurkis> dar geriau klaviatura, nesikeliant nuo kedes, pamojuoti…. viesim ramiau

  3. Rytis I parašė:
    2013/04/16 17:30

    Nekantrūs kad žmonės pas mus. Zuja, skuba, nuolat vėluoja kažkur.. Va, pasakojo iš Briuselio vaizdelį – vingiuoja dviratininkas, paskum tramvajus, dar paskum – mašinytė. Visi lygiaverčiai, „gudresnių“ nesimato.