Labai įdomus straipsnis apie nelengvą kovos su „žolės šaknų“ terorizmu ateitį:
It is quite possible that the success of the Boston bombing will help jihadist ideologues finally convince grassroots operatives to get past their grandiose plans and begin to follow the simple attack model in earnest. If this happens, it will obviously have a big impact on law enforcement and intelligence officials who have developed very effective programs of identifying grassroots operatives and drawing them into sting operations. They will now have to adjust their operations.
While these grassroots actors do not have the capability of professional terrorist operatives and do not pose as severe a threat, they pose a much broader, amorphous threat. Law enforcement and intelligence agencies generally do not deal well with ambiguity.
There are simply too many soft targets to protect and some of these simple attacks will inevitably succeed. This means that this low-level broad threat will persist and perhaps even intensify in the immediate future.
Stratfor analizuoja Bostono sprogdinimo pasekmes
Bal 24th, 2013 by grumlinas
nieko gero…
yep, jwi šita patirtis bus panaudota – bus labai sunku
Nežinau, kiek skaičiau, tai žiniasklaida pati, nieko neverčiama užsiima jau susidėliojusių teroristų demonizavimu, paverčia juos vos ne „auksiniais“ berniukais (na taip, net pilkiausios savybės santyky su paskutiniu poelgiu tampa šviesūs ir tobuli), tiktais vat niekas apie tai nežinojo o dabar žino. Nenustebčiau, jei ir Holyvūdas susuks kokį bojeviką apie du jaunus švarcus, verčiančius kopų mašinas rėčiais, stop-movie kadrais ir įspūdingu ginklų arsenalu ant pečių (finansuos kaip visada ginklų gamintojai). Tai kol taip bus, – jokių ypatingų pastangų iš ekstremistų pusės beveik ir nereikia. Ne žolė, o krūmynai vešės.
Šiaip, jei atkreipei dėmesį, visi Holivūdo filmnai apie teroristus turi gana vienodą pabaigą – kad ir kaip teroristams filmo pradžioje ir viduryje besisektų, filmo pabaigoje juos vistiek sup*dina negyvai. Konkretus mesedežius potencialiems rembams-švarcams – „ir jums taip bus!“
O Bostono epopėja irgi panašiai gavosi – iš pradžių jie ir dar kartą jie, o galų gale juos
Taip, todėl tai beveik gatavas scenarijus – „pagal neišgalvotus įvykius“. O kiek kopų neatsigultų kaunterstraike, bet XIX-mečio vingiuose „rembai ir švarcai“ kažkaip ilgai lieka, šnypšdami išsidegina giliau nei žymė ristūno nugaroj 🙂
Anksčiau buvo nerašyta taisyklė – blogis (na, gal blogiečiai) NEGALI nugalėti.
Dar – planuojant nusikaltimą neįmanoma numatyti atsitiktinumo.
Nūnai tai jau retrogradiška atgyvena.
Nors apie bostoniečius teroristus jau tiek įvairių dalykų prirašyta, vis tiek neaišku – jie, ypač tas jaunesnysis iš vis nesislapstė- bent po kepurės snapeliu, nekalbant jau apie kokius akinius ir pan.
Dar – įvykių chronologija- kažkur gi buvo šmėkštelėjęs faktas, kad jie abu atsitiktinai atsidūrė parduotuvės apiplėšime, ten kiti du banditėliai dalyvavo, vienas afroamerikonas.
Jei būtų tik vyresnysis brolis, – atpažinimo/išskaičiavimo procesas truktų žymiai ilgiau. Jie jautėsi nepagaunamais, todėl nesislėpė. Nesiruošė tapti ir šachidais. Bet kaip dažnai tokiais atvejais – bene lemiamą reikšmę suvaidina atsitiktinių žioplių susiųsta foto-video medžiaga ir likęs be kojų liudininkas šalia finišo linijos, sugebėjęs aprašyti palikto krepšio savininką.
Dėl to parduotuvės apiplėšimo – ten berods pati žiniasklaida susipainiojo, kopai gaudė plėšikus, juos pasodino mašinon, o čia ir teroristai po ranka pakliuvo, berods mašiną nuvaryti bandė? Naujienose viskas susiplakė..
Nagli tie čečėniukai buvo ir nežinojo, kad „nagflost’ frajera sgubila“ 😉
Taigi, vakar tikslinausi ar tikrai daugiausia čečėnų Austrijoj ir žaktelėjau- ne 30, o 42 tūkstančiai. Po 10 pas prancūzus, vokiečius ir britus. Lenkijoj – jau virš 6, berods, nes toji statistika wiki maždaug 5 metų senumo. (Bet užtat jau yra puslapis tiems dviem).
Vienžo ES virš 100 tūlst. iš 1,2 mln.
Taigi, gal kas nors prisimins – koka ten istorija buvo su Dudajevo vizitu Lietuvėlen ir jo dovanoms ruoštu motociklu, ar prisisapnavo man tas 🙂
Skaičiukai faini – mafija išsisėjo po pasaulį kaip reikiant.
O apie Dudajevą nieko neatsimenu.
Jo, berods Palangoj buvo net Dudajevo ir patriarcho susitikimas.. Tada mūsiškius ypač sužavėjo Dudajevo apsauga, nu kad tiek galima ant savęs panešti. Paskiau nuėjom skirtingais keliais…
P.S. ne ES, bet dar kokis 30-100 tūkst. gali būti čečėnų nelegalų Turkijoje.
Pirmasis Ičkerijos vadovas Dž.Dudajevas į Lietuvą buvo atvykęs du kartus – 1992 ir 1993 metais. Šiuos paslapties skraiste apgaubtus vizitus ir susitikimus su tuomečiais Lietuvos vadovais organizavo didelis Čečėnijos ir jos prezidento bičiulis, atsargos pulkininkas Vytautas Eidukaitis. Štai kur kas vėliau, 2006 m., laikraštyje „Kauno diena“ pasirodęs pranešimas apie antrąjį vizitą:
„Dž.Dudajevas antrąkart į Vilnių atvyko 1993 m. sausio 29 d., tačiau apie jo vizitą mažai kas žinojo. Tik vėliau paaiškėjo, kad Dž.Dudajevas buvo telegrama pakviestas atvykti į Lietuvą Vytauto Landsbergio, kuris buvo opozicijos lyderis. Teigiama, kad vėliau buvo parengta kita telegrama, atšaukianti kvietimą dėl svečio saugumo, tačiau nežinia, ar ji buvo perduota Dž.Dudajevui.
1993 m. sausio 29 d., apie 12.30 val., į Vilniaus oro uostą atskrido Dž.Dudajevo lėktuvas. Kaip vieno Seimo posėdžio metu informavo Kazys Bobelis, atvykusieji buvo sulaikyti lėktuve, o vėliau apie dvi valandas laikyti oro uosto svečių salėje. Čečėnai buvo ginkluoti. Paskui svečiai buvo nuvežti į „Lietuvos” viešbutį. Vėliau įvyko pasitarimas pas Seimo Pirmininką Česlovą Juršėną, čia nutarta vizitą laikyti privačiu. Kitą dieną su Dž.Dudajevu susitiko ir prof. V.Landsbergis, o vakare čečėnai išvyko namo.
A nu jo, dėl Palangos turbūt pripainiojau. Nepamenu, kiek tai pas mus buvo slapti vizitai, bent jau rusiška spauda apie tai tada rašė su triumfuojančiomis gaidomis (2 psl., žinutė viršutiniame kairiajame kampe):
http://www.yeltsincenter.ru/sites/default/files/digest_flash/izv02_02_93/FLASH/index.html
Švelniai tariant, Lietuvos pozicija (o gal Brazausko, Gylio, Juršėno?) kitos mažos, besivaduojančios respublikos atžvilgiu buvo nei šiokia nei tokia. Nors vat D. Dudajevas per sausio įvykius mus vienareikšmiškai, iškart palaikė:
„Будем смотреть правде в глаза. Трагедия в Литве – результат целенаправленного нагнетания обстановки в прибалтике. Республикам обьявлена война. Кем?“
http://s43.radikal.ru/i102/1102/11/9bd8ac2653ed.jpg
Greičiausia kokia RESPUBLIKA, norėdama pašpilkuoti Landsbergiui buvo paleidus antį apie motociklą dovanų, atseit Dudajev’as taip būtų atsidėkojęs.
O Juršėnui teko paprakaituot… situacija tikrai nekokia buvo.
Tai šita visais laikais „bajerius“ mėtydavo, neveltui juk redaktorius „Šluotoje“ dirbaliojo, taip tęsė ir laisvos rinkos sąlygomis..