Feed on
Posts
Comments
«
»

Apie szhamanų ir panašių mandavoškių pretenzijas

Geg 11th, 2013 by

Iš kolegos rudenėlio nukopypy…pastinau, bo negalėjau nutylėti:
Kai vokiečiai nusprendė išsiaiškinti kieno Vilnius, užėjo į Google. Pirmuose 25 google puslapiuose buvo parašyta, kad Vilnius – lenkų, kituose 25 – jog rusų, o 51, mažu 6 šriftu, jog Vilnius Lietuvių. Nutarė atvažiuoti ir išsiaiškinti vietoje. Tik nusileidę sutiko būrį lenkų. Paklausus kieno Vilnius tie atsakė jog Vilna naša. Po to sutiko rusų būrį. Uždavus tą patį klausimą, gavo į galvą nuo jų ir dar išgirdo kad Vilnius naš. Tada pamatė žemaitį Vokiečių g. gurkšnojantį girą (na gal ir alų). Vokiečiai pasiguodė, kad niekaip nesupranta kieno Vilnius, nes anot lenkų Vilnius jų, rusai irgi sako kad jų. Žemaitis pasikasė barzda ir sako. Veizėk. jeigu mona barzduo atsirastu mandavuoškių, tai kieno barzda bus, mandavuoškiu a mona?

Posted in mintys

15 Responses to “Apie szhamanų ir panašių mandavoškių pretenzijas”

  1. Rytis I parašė:
    2013/05/11 08:44

    Geras… nu bet ir žiaurus. Iki sutarimo trūksta vieno, – pripažinti, kad tos mandavoškės irgi „mano“.

    • grumlinas parašė:
      2013/05/11 09:41

      Gal mandavoškės ir mAno kažką, bet ta s jų manymas niekinis. Istorija sudėliojo vyksmą

      • Taškas parašė:
        2013/05/11 10:06

        Palyginimą apie barzdą ir joje įsiveisusias utėles girdėjau dar sovietmečiu.
        Atseit, taip Ženevoje Voldemaras paklausė Pilsudskio. Tada man tai pasirodė keistoka – pernelyg jau liaudiškas, plebėjiškas palyginimas vargu ar tiktų išsilavinusiam mūsų diplomatui. Patikrinti fakto tada nebuvo jokių galimybių, teko patikėti, nes pasakojo diplomato giminaitis.
        „Lietuvos Ministro pirmininko prof. A. Voldemaro ir Lenkijos maršalo J. Pilsudskio žodinę dvikovą, nepriklausomai nuo pastarosios turinio, galutinai laimėjo ne intelektualas, o bravūriškos laikysenos kariškis.“ – tai jau VORUTA.

        Kažkas ne taip su googlinimu. Google.DE į visas užklausas VILNIUS, WILNO, WILNA atsako vienodai – Vilnius [ˈvʲɪlʲɲʊs] anhören?/i (deutsch Wilna, russisch Вильнюс, Вильна, polnisch Wilno, weißrussisch Вільня/Vilnja, jiddisch ווילנע/Wilne) ist die Hauptstadt Litauens.

        Tiesa, praėjau tik iki 35 lapo.

        Būtų smagu, jei Rudenėlis įrodytų kitaip 🙂

      • Rytis I parašė:
        2013/05/11 21:44

        Vienžo, – atskirai mandavoškės, atskirai kokletai 🙂
        Viena neramina – tai, kad „nasze“, „vašie“ ar „mūsų“ skirtingo brandumo vingiuose gali generuoti skirtingus įvaizdžius. Gali būti valstybinė priklausomybė, o gali būti kultūrinė, emocinė, o gal nostalgiška. Blogiausia, kad tie, kas įsisamonino, jog tai „ne mano“ – visada gyvens kaip sovietiniam bendrabuty :(.. O kaip tai vertintų istorikas:
        „Mes irgi dar labai savinamės erdvę nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Tai labai panašus reiškinys. Tai būdinga daug kam – rusai irgi mėgsta Baltijos šalis priskirti „naše“, britai ir tie turi savo istorinių „nuosavybių“. Lenkų „Wilno nasze“ – savotiška reminiscencija, nostalgija, pusiau anekdotas. Rimtai į tai jokiu būdu nereikėtų žiūrėti.“
        http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/claurinavicius-is-lenku-wilno-nasze-beliko-anekdotas.d?id=37344127

        • Taškas parašė:
          2013/05/12 11:06

          Būtent. O ką praktiškai darom, kad ir šiuo postu, atseit humoras?

          Labai taikliai ir iš šalies yra pasisakęs estas prof. R.Raudas, puikiai mokąs lietuvių kalbą, taigi žinąs ir mūsų istoriją:

          „Lietuviai dažnai elgiasi taip, tarsi jų valstybė Lietuva būtų ne mažytė šalis Baltijos jūros pakrantėje…“

          „lietuviai nenori spręsti savo tikrųjų problemų ir dėl to užsiima pseudoproblemomis. Kaip to pavyzdį jis įvardija Lietuvos nenorą tautinėms mažumoms asmenvardžius leisti rašyti originalo kalba.“

          Profesorius visada pabrėžia, kad nereikia tik didžiuotis savo protėvių darbais, o daryti kažką konkretaus, kad ateityje mumis didžiuotųsi. Ir t.t.

          Gal todėl tie lėtapėdžiai estai ir stebina pasaulį, na – tik ką paleido savo sputniką?

        • grumlinas parašė:
          2013/05/12 11:55

          Mes išvis savinamės LDK kaipo lietuvių valstybę. Realiai tai buvo tautų rinkinio (lietuviai, dab.baltarusiai, rusai etc.itd.) valstybė, bet jos elito – vėlgi margaspalvės bajorijos – neatsakingumas privedė iki LDK mirties XVIIIa. pabaigoje

          • Taškas parašė:
            2013/05/12 12:46

            Taigi, weißrussisch’ai , atgavę demokratiją, primins mums šitą 🙁
            Va, tada jau geriau lenkus turėt už draugus būtų, deja, nepanašu, jog taip bus. Kartais atrodo, kad net Smetonos laikais nemeilės buvo mažiau, šitaip puikiai supjovė mus dėl niekų per paskutinius metus.
            Vien dviračio žinios ir kakadu savo kasdieniniais sąmojais (kartais tikrai gerais) padarė tiek, kad vargu ar kremliniai strategai tikėjosi.

            • grumlinas parašė:
              2013/05/13 08:09

              Antilenkiškumas, mums skepytas tarpukariu, nenumiro. Plius pačių lenkų budulių pretenzijos į nasze Wilno tą gerai regeneruoja. O baltarusiai nekelia alergijos būtent savo neutralumu, nes apie jų „demokratų“ pretenzijas į LDK palikimą mažai kas žino

          • Rytis I parašė:
            2013/05/12 17:44

            Neteisingos pradinės prielaidos anksčiau vėliau sugriauna jų pagrindu sulipdytą teoriją / ideologiją. Naciukai apsidirbo su savo grynakraujais arijais, kildindami juos neva išskirtinai iš kokių ten germanų genčių, kas šiuolaikiniu požiūriu atrodo visiškai nepagrįsta.
            Šiaip ir LDK mirtis, ar partizaninio judėjimo pralaimėjimas niekaip manau nenuvertina istorijos puslapių. O dar galima prisiminti ir anksčiau, prūsų-lietuvių genčių kovą vos ne prieš visos Europos riterius su popiežium priešaky – pralaimėjo, – užtat kaip kovėsi! Daug jų tada pasitraukė į rytų pusę, reiškias kraujas kažkur tarp mūsų…

            • Taškas parašė:
              2013/05/12 20:16

              „Konstatuota buvo dėl konkrečių taktinių klaidų ir dirbant su tautinėmis mažumomis, ypač Vilniaus krašto nelietuviais“, – 2008-2012 m. Vyriausybės valdymo metu kilusius valdančiųjų ir tautinių mažumų interesams atstovaujamų partijų konfliktus vertino V. Landsbergis.

              😉

            • grumlinas parašė:
              2013/05/13 08:10

              Išvis tos išskirtinumo teorijos turi potencijos apsidirbti, nes istoriniu požiūriu tautų mixas labai jau intensyvus

  2. Marius parašė:
    2013/05/12 18:30

    Koks nepolitkorektiškas įrašas… patyliukais ploju ir sakau bravo! 🙂

  3. arvydas damijonaitis parašė:
    2013/10/07 17:21

    LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“

    Terminas „Tautinė mažuma“ Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės“ sąvoka.
    Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
    Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
    Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
    Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

    • grumlinas parašė:
      2013/10/07 18:15

      Įdomiai čia gaunasi, medžiaga pamąstymui

    • Rytis I parašė:
      2013/10/07 19:02

      Taip, galimai rusiškos ir lenkiškos mokyklos – sovietinės santvarkos palikimas, nes tada dažnai išvis lietuviškai mokytis reikalo nebuvo, o gyveno išskirtinai savo etninėse bendruomenėse.
      Dėl tautinių mažumų tai nežinau, apie sąsają su etnine tėvyne apibrėžime kolkas neteko girdėti, o bet specialistai kalba dar įdomiau: „…šiuo metu galiojantys tarptautiniai teisės aktai nepateikia konkretaus tautinės mažumos apibrėžimo…“ (Aistė Račkauskaitė, M. Romerio universitetas, Tarptautinės teisės dėstytoja). Vienžo, galbūt kaip tik todėl – kaip kas nori, taip ir interpretuoja…