Feed on
Posts
Comments

Apie nusivylimą

Mintis iš internetų, bet taip aš ir darau:
Turiu vieną charakterio bruožą: aš niekada nesistengiu išsiaiškinti santykių su žmonėmis, kurie mane nuvylė. Aš tylėdamas palieku juos su jų šūdu. Nė karto neteko gailėtis.

4 Responses to “Apie nusivylimą”

  1. mantas parašė:

    sad but true, kita karta taip norisi supračiaus įkrėst, bet galų gale pats lieki apsišūdinęs, arba netgi šūdas. Kita vertus, būna, kad lieka kažkoks maudimas dūšioj, jei kažkas neišsiaiškinta iki galo.. Ne visada spjaut į viską išeina.Gal čia tamstai su metais ateina lengvumas 🙂

    • grumlinas parašė:

      Matai, kad ginčytis su idiotasi, reikia nusileisti į jų pasaulį, o ten jie tave ir iššūdina, nes turi didesnę patirtį 😉

  2. scania parašė:

    Nėra ta sistema tokia jau baisi. Iki galutinio nusivylimo subjektas gauna kelias ar kelioliką progų, ir tik pamačius, kad nėra vilties pasikeitimui išmetam subjektą iš dėmesio.
    O įrodinėti apskritai kvaila, išimtis tik geometrijai 😉