Vakar ryte, bevažiuodamas karštaimylimandarbelin, susimąsčiau apie žmonių tarpusavio santykius – darbinius ir asmeninius. Jie susipažįsta ir kiekvienas, be abejo, turi vilčių, kad kitas pateisins jo lūkesčius. Ir, kai tas kitas tų lūkesčių nepateisina, nusivilia ir užpyksta. O juk esmė tai paprasta: galbūt ne tiek tas nuvylęs kaltas, kiek lūkesčiai buvo per dideli?
5 Responses to “Apie lūkesčius”
-
-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Tadas apie Apie / Contact
- ndl apie Apie / Contact
- Voldemaras apie Ir vėl name
- Taškąs apie Vėl namie
- grumlinas apie Vėl namie
Kategorijos
Žymos
365 žodžiai Akvarium AmyMacdonald basetėliai blog'as DeepPurple DireStraits EE-photo EG-foto Egiptas ES-foto fotopatirtis fotopuslapiai fototechnika FR-foto gabija Google+ Hiperbolė Koike kompiuterija Latvija LedZeppelin Lenkija Lietuva LT-foto LV-foto PinkFloyd PL-foto ProcolHarum Sirija SK-foto Slade SteamPunk taip buvo TheBeatles TheDoors TN-foto Tunisas UK-foto Ukraina videoteka vietelės Webshots xminde ŠvėkšnaArchyvai
Blog'ai
Citroen
Mano kūryba
Naudmenos
Palėpės radiniai
Rinktiniai puslapiai
Vertyklės
Subscribe
Metainformacija
Yra ir kita pusė: kaip vaikai sako, aš tau draugas, tu man ką? (tipo, ką duosi)
Gal šalia lūkesčių reikėjo ir pastangų?
Tai iš esmės kita medalio pusė – vien kažko laukdamas iš kito žmogaus ir jam nieko neduodamas (nebūtinai materialia
), vargu bau susilauksi pozityvaus atsako
Nu joo, tai kita medalio pusė, ir net iš esmės kita.
Dabartės apie lūkesčius gal dar kas ir pagalvos, bet apie pastangas?!
Ir mažai kas susimąsto – o aš, AŠ ar pateisinu lūkesčius?!
A ką, mes gi patys nusotabybiausi