Vakar ryte, bevažiuodamas karštaimylimandarbelin, susimąsčiau apie žmonių tarpusavio santykius – darbinius ir asmeninius. Jie susipažįsta ir kiekvienas, be abejo, turi vilčių, kad kitas pateisins jo lūkesčius. Ir, kai tas kitas tų lūkesčių nepateisina, nusivilia ir užpyksta. O juk esmė tai paprasta: galbūt ne tiek tas nuvylęs kaltas, kiek lūkesčiai buvo per dideli?
5 Responses to “Apie lūkesčius”
-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Tadas apie Apie / Contact
- ndl apie Apie / Contact
- Voldemaras apie Ir vėl name
- Taškąs apie Vėl namie
- grumlinas apie Vėl namie
Kategorijos
Žymos
365 žodžiai Akvarium AmyMacdonald basetėliai blog'as DeepPurple DireStraits EE-photo EG-foto Egiptas ES-foto fotopatirtis fotopuslapiai fototechnika FR-foto gabija Google+ Hiperbolė Koike kompiuterija Latvija LedZeppelin Lenkija Lietuva LT-foto LV-foto PinkFloyd PL-foto ProcolHarum Sirija SK-foto Slade SteamPunk taip buvo TheBeatles TheDoors TN-foto Tunisas UK-foto Ukraina videoteka vietelės Webshots xminde ŠvėkšnaArchyvai
Blog'ai
Citroen
Mano kūryba
Naudmenos
Palėpės radiniai
Rinktiniai puslapiai
Vertyklės
Subscribe
Metainformacija
Yra ir kita pusė: kaip vaikai sako, aš tau draugas, tu man ką? (tipo, ką duosi)
Gal šalia lūkesčių reikėjo ir pastangų? 😉
Tai iš esmės kita medalio pusė – vien kažko laukdamas iš kito žmogaus ir jam nieko neduodamas (nebūtinai materialia 😉 ), vargu bau susilauksi pozityvaus atsako
Nu joo, tai kita medalio pusė, ir net iš esmės kita.
Dabartės apie lūkesčius gal dar kas ir pagalvos, bet apie pastangas?! 😀
Ir mažai kas susimąsto – o aš, AŠ ar pateisinu lūkesčius?!
A ką, mes gi patys nusotabybiausi 😉