Feed on
Posts
Comments

Apie lūkesčius

Vakar ryte, bevažiuodamas karštaimylimandarbelin, susimąsčiau apie žmonių tarpusavio santykius – darbinius ir asmeninius. Jie susipažįsta ir kiekvienas, be abejo, turi vilčių, kad kitas pateisins jo lūkesčius. Ir, kai tas kitas tų lūkesčių nepateisina, nusivilia ir užpyksta. O juk esmė tai paprasta: galbūt ne tiek tas nuvylęs kaltas, kiek lūkesčiai buvo per dideli?

5 Responses to “Apie lūkesčius”

  1. scania parašė:

    Yra ir kita pusė: kaip vaikai sako, aš tau draugas, tu man ką? (tipo, ką duosi)
    Gal šalia lūkesčių reikėjo ir pastangų? 😉

    • grumlinas parašė:

      Tai iš esmės kita medalio pusė – vien kažko laukdamas iš kito žmogaus ir jam nieko neduodamas (nebūtinai materialia 😉 ), vargu bau susilauksi pozityvaus atsako

      • scania parašė:

        Nu joo, tai kita medalio pusė, ir net iš esmės kita.
        Dabartės apie lūkesčius gal dar kas ir pagalvos, bet apie pastangas?! 😀

  2. Njaa parašė:

    Ir mažai kas susimąsto – o aš, AŠ ar pateisinu lūkesčius?!