Beskenuodamas senas fotkes pranešimui konferencijai, tuo pačiu nuskenavau 1994ųjų rugpjūčio kadrą: mumi su brangiausiąja, jūrkewlės Mikelis ir Bilba, mažasais basetėlis Bonis.
hahaaa!!!! nu geras!!!!! Atrodot abu su mama kaip hipsteriai hahahahaha, cia man atrodo fotografuota kai tavo teveli tas draugas Willy’s is sveicarijos buco atvaziaves jeigu gerai pamenu 🙂 tada atsimenu kepem medziotoju desreled ant spirito !!! paklausk mamos ar tebeturi ta kostiumeli, vintazas geras, nesiociau!!! SUPER FOTO!!!!
Labai draugiška familija. Tikrai, – kaip iš teliko 🙂
O bet ne visiems va taip sekasi. Ta prasme, kad ne iš pirmo sykio. O kai kadais galvojom apie kokią nors bent jūrkiaulytę, patyrę patarė, – šitie pelėnai pasirodo kasrtais stipriai kandžiojas, todėl geriau kas nors kitką. Nu ką, apsistojom ties pilkąja žiurke. Galbūt ji net ir nesikanžiojo, nepamenu, bet eilinį sykį išsilaisvinusi – kaip ant turnyko įsisiūbuodavo ir išspirdavo narvo dureles – tai va, nugriaužė kabelio plastmasines įmautes, pragriaužė virtuvinius vandentiekio gabalus. Kai paskiau vaikai apsiturėjo ir mažu peliuku – žiurkė jo nepagailėjo pačiu skersmingiausiu būdu, – kaip jį nesaugojom. Vienžo nevisada taip draugiškai gaunas 🙂
P.S. Antra klaida: nebeneščiau dabar namo kokių tai pelėnų, jei ten maži vaikai. Nes po keletos metų trauma – neišpasakyta..
There was an Analytics API service error 400: Error calling GET https://www.googleapis.com/analytics/v3/management/accounts/8367505/webproperties/UA-8367505-1/profiles: (400) web property: UA-8367505-1 not found.Error - Account ID is blank
konjakas kokis tai
Aha, bet jau nebeatsimernu kokis 😉
Ale sukūdęs koks!
Ale nesustorėjęs koks! 😉
Graži akimirka 😉 Šiais laikais tai vadinama „vintažu“.
Siaubas, kaip greit keičiasi pasaulis …
Aha, 18 metų kaip viena diena… 🙁
… o telikas išjungtas 😉
Mes patys kaip telikas 🙂
Ne. Išjungtas telikas irgi rodo, pvz kad įpročiai irgi keičiasi 😉
Hmmm… Gal… Nzn…
Nesunku patikrinti – kai žiūrėsi vėlesnes tiesiog atkreipk dėmesį į foną 😉
😀
rodomojo pirsciuko stiliukas nepakites 😉
Įpratimas aršiau prigimimo 😉
foto :“Lietuvos Fauna“ 😉
hahaaa!!!! nu geras!!!!! Atrodot abu su mama kaip hipsteriai hahahahaha, cia man atrodo fotografuota kai tavo teveli tas draugas Willy’s is sveicarijos buco atvaziaves jeigu gerai pamenu 🙂 tada atsimenu kepem medziotoju desreled ant spirito !!! paklausk mamos ar tebeturi ta kostiumeli, vintazas geras, nesiociau!!! SUPER FOTO!!!!
Labai draugiška familija. Tikrai, – kaip iš teliko 🙂
O bet ne visiems va taip sekasi. Ta prasme, kad ne iš pirmo sykio. O kai kadais galvojom apie kokią nors bent jūrkiaulytę, patyrę patarė, – šitie pelėnai pasirodo kasrtais stipriai kandžiojas, todėl geriau kas nors kitką. Nu ką, apsistojom ties pilkąja žiurke. Galbūt ji net ir nesikanžiojo, nepamenu, bet eilinį sykį išsilaisvinusi – kaip ant turnyko įsisiūbuodavo ir išspirdavo narvo dureles – tai va, nugriaužė kabelio plastmasines įmautes, pragriaužė virtuvinius vandentiekio gabalus. Kai paskiau vaikai apsiturėjo ir mažu peliuku – žiurkė jo nepagailėjo pačiu skersmingiausiu būdu, – kaip jį nesaugojom. Vienžo nevisada taip draugiškai gaunas 🙂
P.S. Antra klaida: nebeneščiau dabar namo kokių tai pelėnų, jei ten maži vaikai. Nes po keletos metų trauma – neišpasakyta..
Na, mūsų pilkoji žiurkė, kurią turėjom po jūrkewlių, irgi bene 7 metus išgyveno – mums su šitais žiurkiniais visad ~8 metai gaudavosi vidutiniškai