Kuo daugiau žvelgiu į fotonuotraukas – istorines ir dabartines -, tuo labiau suvokiu, kad ne megapikseliai ir gigabaitai sukuria fotomeną. Tam reikia pamatyti šviesą, sudėlioti kompoziciją ir pagauti momentą.
Josef Sudek, 1967
P.S. Savęs prie fotomenininkų nepriskiriu. Aš greičiau fotožiūrovas
Gal ir ne fotomenininkas, bet jau ir nebe „tik fotožiūrovas“. Turi neblogą akį, tik nesieki meno – galėtum būti fotodokumentininkas.
Na, šito painaus sakinio prasmė – komplimentas tavo fotokūrybai
*mumi susidrovėjęs*
Atžala, varydama stovyklauti pasiima senutėlį Zenith’ą. Sakau, – kam tau jis, imk štai G9, kortelė X gigabaitų… Nejau grįžta didintuvų era?
Na, juostinis Zenit’as dabar yra prabanga
tai va, kartų nesusikalbėjimas, bet atvirkščiai
Gal tik j/b ir yra kokia tai magija?
Gaspadoriau, kiekviena dorybė kraštitinume virsta yda…
Monochromas verčia atsijoti spalvinį triukšmą nuo minties. Spalvos nėra blogai, bet monochromui reikia MATYMO