Už nugaros EuroNews komentuoja situaciją apie Maskvos Šermetjevo aerouoste įstrigųsį Eduardą Snoudeną, kuris visam pasauliui atskleidė JAV spectarnybų nusikalstamą veiklą, šnipinėjant niekuo dėtus žmones. Po Wikileaks bylos tai antras amerikėnų kritimas veidu purvan, kai paaiškėja, kad visi tauškalai apie žmonių laisves bei teises tėra beprasmiška žodžių tryda, teskirta įvaizdžio formavimui. Tai ar ne sąžiningiau būtų pasakyti: „Amerikos valdžia visus žmones pasaulyje laiko potencialiais nusikaltėliais, todėl pasilieka sau teisę elgtis su jais kaip įtariamaisiais.“ Ir viskas būtų aišku, ir nereiktų pasakų naivuoliams apie gėrio kovą su blogiu. Nes gėris, panašu, perėmė blogio įpročius.
27 Responses to “Apie sąžiningumą”
-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Tadas apie Apie / Contact
- ndl apie Apie / Contact
- Voldemaras apie Ir vėl name
- Taškąs apie Vėl namie
- grumlinas apie Vėl namie
Kategorijos
Žymos
365 žodžiai Akvarium AmyMacdonald basetėliai blog'as DeepPurple DireStraits EE-photo EG-foto Egiptas ES-foto fotopatirtis fotopuslapiai fototechnika FR-foto gabija Google+ Hiperbolė Koike kompiuterija Latvija LedZeppelin Lenkija Lietuva LT-foto LV-foto PinkFloyd PL-foto ProcolHarum Sirija SK-foto Slade SteamPunk taip buvo TheBeatles TheDoors TN-foto Tunisas UK-foto Ukraina videoteka vietelės Webshots xminde ŠvėkšnaArchyvai
Blog'ai
Citroen
Mano kūryba
Naudmenos
Palėpės radiniai
Rinktiniai puslapiai
Vertyklės
Subscribe
Metainformacija
O kaip reikalai Nemuno krašte ?
Apie Nemuno kraštą neklausinėk, aš vidinėje emigracijoje nuo šito durnyno
Kad ir Pasaulio mastu alternatyvų nedaug- islamo rojus, Europinė impotencija, Rusijos diktatūra, Kinijos diktatūra, Somalio, Afganstano, Sirijos, Irako chaosas ir dar keli smulkesni egzotiški, kaip Š. Korėja
Todėl ir liūdna… 🙁
Taigi, taigi, kaipgis – patys dejuojam – „europinė impotencija“, „islamo rojaus“ nebnorim, diktatūrų beigi chaosų taipogi, o kai amerikonai žygiais, o ne žodžiais dar kovoja už auksinį milijardą ir Vakarus, vėl piktinamės… nu, tokie šventuoliai/ konstitucijos teisuoliai 🙁
Nu neišeina kovot su brūdu švariom rankytėm, toks jau tas gyvenimas, deja.
Kasdein vis nauja kiaulystė.
Matai, čia nematau jokios kovos už teisingą reikalą, o totalinio špionažo sistemos diegimą. Todėl Snpudenas teisus, o Barakas Huseinovičius su visokiais isterijon įpuolusiais keriais – nea
Idealaus varianto nėra nei vieno… O „gėrio“ kaip tokio valstybiniame- politiniame lygyje apskirtai nėra. Gėriu tik maskuojami geopolitiniai ir grupiniai interesai. Negalim čia apsieiti be dievobaimingo cinizmo, kaip rašė Remarkas 🙂
„Wybuchy, które zapowiadano „to tylko mała namiastka terroru, który wprowadzimy“ – piszą. “
Tai parašyta ne kažkur ir kažkada – o greta – Lenkijoj šią savaitę teko evakuoti dešimtis įstaigu, tame tarpe ne vieną ligoninę su šimtais ligonių…
Ačiūdie, tai kol kas „rozesłaniem fałszywych alarmów bombowych.“
Teisus vis tik Obama, netgi labai. Deja.
Keičiasi pasaulis.
1972 metais po sekimo skandalo prezidentas Niksonas staigiaiblia atšoko nuo vairo, o didvyriai, paviešinę skandalą, buvo apdovanoti garbinga premija, lyg tai Pulicerio…
Šiandien kažkaip viskas atbulai. Edzka kaltas ir psio.
Lieka tik džiaugtis, kad Obana dar nepaleido bepiločių spiečių demokratijai stiprinti ir tuo tikslu aukščiau minėtą kompiuterastą kartu su puse Maskvos kaimo padėti į vietą.
Taip, šiandien matome totalinę vwertybių korupciją visose srityse – kas vakar buvo nusikaltimas – šiandien tapo sektinu pavyzdžiu
Kodėl mes įžvelgiame krislus kitų akyse, o kaip Nemuno krašto valdžios akys, kada kiekvienas prie valdžios prisiglaudžiantis nešiojasi krüvas mobiliakų? Gal, sakau, mada dabar tokia…
Va va, kiek ten pas amžinatilsį teisėją mobiliakų buvo? Gal 9, o gal 11…
Pala, kalba įraše apie konkretų Snoudeno atvejį. O apie Nemuno krašto išsigimėlius, tfu, išrinktuosius man net rašyti nesinori
Patys didžiausi nusikaltimai visada pridengiami figos lapeliu – gerais ketinimais, aukštais tikslais ir šventais siekiais.
Bjauriausia, kad ši demagogija daugumai priimtina.
Bjauriusia, kad ši demagogija daugumai neįkandama. Tipo, dauguma neįsikerta…
Demagogija tam ir yra skirta, kad nekirstum „xy is kto“ ir su alum prie tv būtum laimingas ir dėkingas tiems, kurie tavim taip rūpinasi ir saugo.
Turiu problemą būti laimingam: negeriu alaus prie durnadėžės… 🙁
Apie gerus ketinimus, konkretus pavyzdys: kiek metų šaukiama apie tai, kad užsieniečiams žemės neparduosim, nei lopinėlio neatiduosim, – o bet pilna rusiškų nekilnojamojo turto agentūrų, kurios ne tik parduoda tą mūsų žemę, bet ir teisiškai sutvarko.
Ši istorija asmeniškai labiau nuteikia pamąstyti ne tiek apie sąžiningumą, kiek apie naivumą. Buvo toks banalus pasakymas – atseit naivumas yra tai, ką dukra galvoja apie motiną, o supernaivumas – ką motina galvoja apie dukrą. Skaistumo klausimu, tsakant. Tai kas yra tas supernaivumas?
Kažkada turėjau draugelį, tokį nuo odekolono su vandeniu padžiūvusį čiuvaką bei pulko telefonistą S. Valabujevą. Su juo visi sveikindavosi standartiškai – „Valabui, vot te mieč” – nors rankose jis nuolat turėjo nebent telefoninį ragelį, o visą tarnybos laiką praleisdavo remontuodamas ryšius. Ryšiai pastoviai gesdavo, nes gudrulis Valabujus buvo atleistas nuo visų kitų darbų ir per dieną sugebėdavo taip juos sutaisyti, kad kitą dieną jį vėl kviesdavo. Ne tarnyba, o pasaka… Vienžo. susitikdavom nebent vakarais, jo rakinamoj kamorkė prie ATS’o, klausėm nuostabius tada engielskus gabalus nušiurusiu mageliu, gurkšnodavom alutį, bei zvanydavom į miestą mergom, mokydamiesi komunikuoti bei kompensuodami priešingos lyties nebuvimą. Su laiku Valabujus pasidalino slapčiausia manija ar kaip tat pavadinti – mėgdavo jis praleisti valandas beklausydamas pulko karininkų pokalbius su žmonomis, meilužėmis, žmonų pokalbius su draugėmis ir t.t. Nelabai supratau, kam visa tai jam, ir koks įdomumas, – bet vat turėjo žmogus tokį potraukį kapstytis svetimuose apatiniuose… O bet iš kitos pusės jis buvo galima sakyti sąžiningas, – nes surinkta informacija nesinaudodavo savanaudiškais interesais 🙂
Tai va, laikai, technika ir žmonės pasikeitė, Valabujaus turbūt nėr jau šiam pasauly, o bet galima sakyt esu tikras, kad supernaivu būtų galvoti atseit niekas be kokio tai ten teismo sprendimo negali klausytis, filmuoti, tikrinti banko sąskaitas, rinkti duomenis. Tai daroma nebūtinai net iš reikalo, – tiesiog tokių telefonistų valabujų daug ir jie gali patys tiksliai nežinoti kodėl tai daro, o bet yra ir labai labai pasiteisinimas – „nusikaltimo prevencija”. Iš tikrųjų tai arba politiniai, ekonominiai, verslo užsakymai, arba tiesiog konkretaus asmens gašlumas, na pasikapstyti svetimuose, taip sakant. Galų gale tegu klausosi, negaila, kad tik naudos būtų. Prieš lipant lėktuvan juk kartais irgi peršviečia rentgenu. Tiktai nereikia būti supernaiviems 🙂
Esmė ne naivume ar supernaivume. Nesitikiu, kad būtų atsisakyta totalinio sekimo, tiesiog noriu, kad būtų pasakyta: „Sekėme, sekame ir seksime“. Psio.
Ooo, kaip tokiu atveju klyks visokie žmogaus teisių gynimo komitetai 🙂
Be abejaus, klyks – kažkas turi klykti, kad būtų kova-už-žmogaus-teises™
Nėra to totalinio sekimo, vien todėl, kad tai tiesiog neįmanoma fiziškai.
Yra visuotinis atliktų veiksmų fiksavimas. Kai reikia, va, tada iš tų užrašų ir pasiklausoma, ką, kada, kur, su kuo kalbėjai, rašei, pervedei ar gavai pinigų, plovei auto, pirkai, gėrei etc.
Iki pilno komplekto reiktų aplamai panaikinti grynuosius ir uždraust pašto karvelius.
Nelabai suprantu, kuom sekimas iš principo skiriasi nuo fiksavimo. Fiksuoja automatas? – abiem atvejais fiksuoja automatas, abiem atvejais veiksmas vyksta nebūtinai realiu laiku.
Fiksuoja viską ir visus, o analizuoja (seka) tik esant konkrečiam reikalui, taigi- „kas gali paneigt“ jog ne pagal TEISMO sprendimą ar pritaikytą tam įstatymą, taigi- „vsio zakonno“ 🙂
Juk viskas taip sąlygiška- tasai Edziukas Maskvoje, bet ne RF, jisai USA pilietis, bet bepasis, toks kolchoznikas, DISIDENTAS, bet – išdavęs PRIESAIKĄ , bet ne tautai/liaudžiai/narodui etc.
Taigi, tikėsimės, jog prie tos temos dar sugrįšime su Gaspadoriaus mintimis… panašu, kad Edzka dar ne vieną šposą išmes.
Nors toks darbo pasidalinimas atrodo gražiai ir demokratiškai, o bet ir nelabai tikroviškai. Tas pats, kaip suteikti katinui įgaliojimus gaudyti peles, pasiliekant šeimininkui teisę pačiam spręsti pelės tolimesnio išlikimo klausimą. Atseit, – tu pagauk, atnešk ir mes, kartu pasitarę (t.y. – aš) nuspręsim… Kadangi pelės dažniausiai gaudomos tamsoje ir be šeimininko priežiūros, katinas niekaip nebus suinteresuotas rodyti šeimininkui medžioklės rezultatų, bo visada bus rizika, jog triūsas nueis perniek dėl tuo metu pernelyg demokratiškai nusiteikusio šeimininko arba nelaiku pasipainiojusios šeimininko žmonos gailestingumo 🙂
Kas liečia amerikonų superagentą – tai čia eilinį sykį galima nusistebėti jų pačių supernaivumu. Bent jau pas rusus panašaus rango saviems darbuotojams išvis uždrausta kirsti sieną ir vadovams čiaudėt ant visų žmogaus teisių. Nori teisių – neini dirbti į uždaras struktūras.
Jeigu tikrai gerai gaudo ir būtent peles- tai viskas OK, net super.
Tos visos laisvės ir neprigulmybės labai jau sąlyginės.
Geras pastebėjimas paskutiniu sakiniu – būtent taip, deja 🙁